Energetikos išteklių brangimas Europoje toliau didina įtampą rinkose. Dujų kainai pasiekus aukščiausią lygį nuo 2023 metų sausio, o biokurui per metus pabrangus 60 proc., Lietuvoje artėjantis šildymo sezonas gali tapti gerokai brangesnis. Skaičiuojama, kad šildymo sąskaitos gali išaugti 20–40 proc., o didesnės kuro ir elektros išlaidos paveiks ir maisto kainas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ teigė, kad jautriausiuose energetikai maisto sektoriuose kainos gali kilti 5–7 proc.
Anot jo, brangimas gali paliesti ne tik kepinius, bet ir daržoves. Nuo vasaros pabrangus naftai ir dujoms, didėja elektros bei transportavimo sąnaudos. Vis dėlto bendra maisto infliacija, ekonomisto vertinimu, neturėtų būti tokia didelė, o labiausiai kainų augimą pajus energetikai imlūs segmentai.
Izgorodinas sakė, kad įmonės kol kas stengiasi kainų nekelti, nes maisto vartojimas nėra itin stiprus. Tačiau verslui tenka mokėti didesnius atlyginimus, o energetikos išlaidos taip pat smarkiai išaugo. Jei Europoje žiema bus šalta, sausį, vasarį ir kovą dujų kainos nuo dabartinio lygio gali padidėti dar maždaug 20 proc.
Ekspertas pabrėžė, kad dujų rinkos situacija labai priklausys nuo oro. Į šildymo sezoną Europa atėjo su rekordiškai mažu dujų kiekiu saugyklose, todėl šaltesni orai galėtų reikšmingai išauginti paklausą ir kainas. Dabartiniai modeliai rodo, kad iki gruodžio pabaigos Europoje veikiausiai bus gana šilta, tačiau nuo sausio, vasario ir kovo tikėtini šaltesni orai. Dėl to didesnio kainų šuolio galima sulaukti metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
Pasak ekonomisto, rinkose taip pat išlieka geopolitinių sukrėtimų rizika. Jo vertinimu, galima dar viena didelė karo eskalacija, o tai galėtų kilstelėti naftos kainą. Kita vertus, Vidurio Rytų valstybės atkuria gavybą, o naftą gabenantys laivai toliau plaukia per Hormuzo sąsiaurį. Rinkoje sklando gandai, kad įmonės Iranui moka apie 20 proc. krovinio vertės, todėl laivai praleidžiami. Situacija išlieka įtempta, tačiau, eksperto teigimu, kol kas nėra dramatiška.
Šildymas gali brangti iki 40 proc.
Šildymo kainą Lietuvoje daugiausia lemia biokuro ir dujų kainos. Apytiksliai skaičiuojama, kad dujoms Europoje pabrangus 10 proc., šildymas Lietuvoje brangtų 1,5 proc., o biokurui pabrangus tiek pat, šildymo kaina išaugtų beveik 4 proc.
Per metus biokuro kaina padidėjo 60 proc., o dujų – 180 proc. Įvertinus šiuos pokyčius, galimi keli scenarijai: palankiausiu atveju šildymas brangtų 20 proc., labiausiai tikėtinas augimas siektų apie 30 proc., o blogiausiu atveju kainos būtų 40 proc. didesnės nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Nors infliacija Lietuvoje artėja prie 6 proc., ekonomistas kol kas neprognozuoja didesnių sukrėtimų šalies ekonomikai. Jo teigimu, Europos ekonomika atsigauna nepaisant energetikos problemų, o gynybos finansavimas daro reikšmingą poveikį. Pagrindiniai Lietuvos sektoriai išlieka pakankamai stiprūs, todėl šiuo metu nematyti priežasčių skelbti apie grėsmę ekonomikai ar prognozuoti „armagedoną“.
Visą pokalbį galima išgirsti aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.