Seime pradėtos svarstyti pataisos, kuriomis būtų siekiama įpareigoti policijos pareigūnus kreiptis į gydytoją psichiatrą, jei kyla pagrįstų įtarimų, kad smurtaujančio žmogaus elgesys susijęs su psichikos būklės sutrikimu.
Pagal siūlomą tvarką policija, gavusi pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir spręsdama dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo, privalėtų kreiptis į psichiatrą, jeigu turėtų pagrindo manyti, kad asmens elgesį gali lemti psichikos būklė.
Gydytojui būtų perduodami policijos turimi faktiniai duomenys apie žmogaus elgesį, taip pat informacija apie orderio skyrimo ir vykdymo aplinkybes.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dabar galiojanti tvarka policijos atstovui leidžia kreiptis dėl asmens psichikos būklės įvertinimo. Vis dėlto ši galimybė nėra konkrečiai susieta su pareigūnų veiksmais, kai reaguojama į smurtą artimoje aplinkoje.
Pataisų iniciatorė Birutė Vėsaitė teigė, kad siūlymą paskatino nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje aukomis, pastebimas vadinamasis „besisukančių durų“ efektas.
Pasak parlamentarės, projektu nesiekiama policijai suteikti teisės pačiai atlikti medicininį vertinimą ar orderio skyrimą susieti su psichikos sutrikimo nustatymu.
Birutė Vėsaitė aiškino, kad tais atvejais, kai smurtas, galimai susijęs su psichikos sutrikimais, kartojasi šeštą ar septintą kartą, policija galėtų kreiptis į psichiatrus dėl smurtaujančio žmogaus psichikos būklės įvertinimo. Tačiau, jos pabrėžimu, patys pareigūnai negalėtų nustatyti, ar asmuo turi psichikos sutrikimą.
Ignas Vėgėlė atkreipė dėmesį, kad panašus reguliavimas Europos Sąjungoje taikomas itin retai. Jo teigimu, tik Austrijoje ir Suomijoje policija tam tikrais atvejais gali pasiūlyti asmeniui pasitikrinti pas psichiatrą.
Pataisoms pateikimo stadijoje pritarė 62 Seimo nariai, vienas balsavo prieš, o 17 parlamentarų susilaikė. Toliau projektai bus nagrinėjami komitetuose, o į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti gruodžio viduryje.