Vis daugiau Lietuvos gyventojų prie nuosavų namų įsirengia vaizdo stebėjimo kameras. Jos leidžia matyti, kas lankėsi teritorijoje, ir gali atgrasyti vagis. Tačiau problemų kyla tada, kai įranga fiksuoja ne tik savą kiemą, bet ir kaimynų valdą. Tokiu atveju svarbu žinoti, kokios taisyklės taikomos.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt savo įžvalgomis apie saugumo ir privatumo ribas dalijosi „NOOR“ vyresnioji teisininkė Gabrielė Šapkauskaitė.
Kada kameros filmavimas tampa neteisėtas?
Teisininkė nurodė, kad kaimyno teritoriją filmuoti iš esmės negalima, jei tam nėra aiškaus teisinio pagrindo.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) netaikomas tik tais atvejais, kai vaizdo stebėjimas vykdomas išimtinai asmeniniais arba namų ūkio tikslais, pavyzdžiui, kai kamera apima tik nuosavą teritoriją.
Tačiau į kameros matymo lauką patekus kaimyno valdai, bendrai naudojamai erdvei ar kitai viešai vietai, ši vadinamoji „namų ūkio išimtis“ nebegalioja. Tuomet privaloma laikytis BDAR reikalavimų: turėti teisėtą pagrindą, informuoti apie stebėjimą, rinkti tik būtinus duomenis ir laikytis kitų nustatytų principų.
G. Šapkauskaitė pabrėžė, kad be BDAR taikomi ir kiti teisės aktai, saugantys privataus gyvenimo neliečiamybę.
Vien noro apsaugoti savo namus, turtą ar automobilį nepakanka, kad būtų galima filmuoti svetimą teritoriją. Lietuvos teismai tai yra patvirtinę, nagrinėdami gyventojos skundą dėl kaimyno įrengtos kameros.
Tokia pati taisyklė galioja ir bendrijose bei daugiabučiuose. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) yra nustačiusi, kad net dėl saugumo įrengta kamera gali pažeisti teisės aktų reikalavimus.
Kaip išvengti privatumo pažeidimo?
Situaciją galima išspręsti techniškai. VDAI nurodo, kad kamerą reikėtų sureguliuoti taip, jog ji nefiksuotų kaimyno teritorijos. Tam galima pakeisti filmavimo kampą, pasitelkti vaizdo „uždangas“ arba suliejimo funkcijas.