Šilumos ir karšto vandens vartotojų laukia svarbus pokytis: Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios pakeis sąskaitų pateikimą ir informacijos perdavimą gyventojams.
Nuo 2027 m. gegužės 1 d. sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį pagal numatytą tvarką bus siunčiamos elektroniniu būdu. Vis dėlto gyventojai, norintys ir toliau gauti popierines sąskaitas, galės to paprašyti nemokamai.
Iki naujos tvarkos įsigaliojimo šilumos tiekėjai privalės klientus apie pokytį informuoti iš anksto.
Popierinės sąskaitos bus nemokamos
Elektroninės sąskaitos taps įprastu būdu gauti mokėjimo pranešimus. Jei gyventojas pageidaus popierinio dokumento, apie tai reikės informuoti savo šilumos tiekėją.
Tokį prašymą bus galima pateikti telefonu, elektroniniu paštu, tiekėjo savitarnos svetainėje arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.
Už popierinės sąskaitos pateikimą papildomas mokestis nebus taikomas. Be to, jeigu tiekėjas neturės galimybės sąskaitos pateikti elektroniniu būdu, vartotojas ją turės gauti popierine forma.
Sąskaitose tiekėjai taip pat privalės aiškiai nurodyti, kaip jos teikiamos ir ką klientas turi daryti, jei nori pasirinkti kitą būdą.
Apie pasikeitimą bus primenama kas mėnesį
Iki 2027 m. balandžio 30 d. tiekėjai kiekvieną mėnesį sąskaitose ir savo interneto svetainėse turės paryškintu tekstu informuoti gyventojus, kad nuo gegužės 1 d. keisis sąskaitų pateikimo tvarka.
Tai reiškia, kad vartotojai apie naujovę bus įspėti ne vieną kartą. Vis dėlto konkrečią procedūrą, kaip bus siunčiamos elektroninės sąskaitos ir priimami prašymai dėl popierinių dokumentų, nustatys patys tiekėjai.
Energetikos ministerijos vertinimu, elektroninis sąskaitų teikimas galėtų sumažinti administracines ir bendras šilumos tiekimo sąnaudas.
Šilumos kaina gali padidėti, tačiau sąskaitą lems ne vien tarifas
Ekonomistas Tadas Povilauskas tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ prognozavo, kad, jeigu šilumos suvartojimas nesikeis, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šį sezoną vidutiniškai gali būti 15–20 proc. didesnė nei pernai.
Galutinė suma priklausys ir nuo oro sąlygų. Jei žiema bus šiltesnė, šilumos reikės mažiau, todėl net ir brangiau kainuojantis energijos vienetas nebūtinai lems didesnę galutinę sąskaitą.
Vilniaus universiteto ekonomistas Andrius Jaržemskis teigė, kad šiltesnės žiemos atveju gyventojai gali sunaudoti mažiau energijos ir dėl to galiausiai sumokėti net mažiau, nors vieneto kaina būtų didesnė.
Laidoje taip pat buvo svarstoma, kokių priemonių valstybė galėtų imtis, jei šildymo kainos dar labiau išaugtų. A. Jaržemskio teigimu, galimi įvairūs sprendimai, susiję su biokuro rinka, įskaitant kvotas, kainų ribas ar eksporto muitus. Jo manymu, priemonės turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir būsimos žiemos sąlygas.
Tomas Karpavičius išreiškė abejonę, ar valstybė turi aiškų veiksmų planą tokiam scenarijui. Jis taip pat kalbėjo apie galimybę daryti įtaką vietinei biokuro rinkai per pasiūlą ar susitarimus su kaimyninėmis šalimis.
Anot T. Karpavičiaus, kainas veikia ir biokuro atsargos. Praėjusį sezoną šalčiausiu mėnesiu jų paklausa bei kainos smarkiai išaugo, todėl atsargas svarbu sukaupti iš anksto.
Gyventojams ekonomistas patarė šildymo išlaidas iš anksto numatyti mėnesio biudžete ir dalį pinigų reguliariai atsidėti šalčiausiems mėnesiams. Taip gavus didesnę sąskaitą būtų galima išvengti staigaus finansinio krūvio.
Kompensacijų prašymų daugėja, savivaldybės ne visus spėja išnagrinėti
Brangesniam šildymo sezonui ruošiasi ir kompensacijų prašantys gyventojai. Rugsėjį savivaldybės gavo apie 58 tūkst. prašymų, nors pernai tuo pačiu metu jų buvo maždaug 49 tūkst.
Seimo komiteto posėdyje savivaldybių atstovai įspėjo, kad dėl išaugusio prašymų skaičiaus dalies jų nepavyksta išnagrinėti iš karto. Procesą apsunkina ir stringančios informacinės sistemos.
Ilgesnis laukimas ypač aktualus mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kuriems didesnes šildymo sąskaitas tenka apmokėti dar nesulaukus sprendimo dėl paramos.
Prašymą dėl kompensacijos galima pateikti bet kuriuo šildymo sezono metu. Jei kompensacija skiriama, ji gali būti išmokėta už visą sezoną nuo jo pradžios.
SADM viceministras Tadas Vinokuras priminė, kad pateikus prašymą per visą sezoną kompensacija gali būti pritaikyta už visą šildymo laikotarpį.
Prašymai priimami internetu per SPIS arba savivaldybėje. Galimybę gauti kompensaciją gyventojai gali preliminariai įvertinti SPIS skaičiuoklėje.