Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei sukako 100 darbo dienų, tačiau politologai abejoja, ar per šį laiką ji spėjo pasiekti reikšmingų rezultatų. Nors daug dėmesio skiriama migracijos ir demografijos klausimams, gyventojams aktualios augančios kainos bei didėjančios pragyvenimo išlaidos, ekspertų vertinimu, lieka politinės darbotvarkės paraštėse.
Apie pirmąjį Vyriausybės darbo šimtadienį naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius ir Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius.
Dvi pagrindinės premjero kryptys
M. Baltrukevičius teigė, kad jau po pirmųjų 100 dienų galima įžvelgti svarbiausius premjero prioritetus. Jo vertinimu, išsiskiria dvi kryptys – migracija ir demografija.
Demografijos klausimą demokratai kėlė dar prieš sudarydami koaliciją. Nors valstybė negali tiesiogiai „nusipirkti“ daugiau vaikų, prasti praėjusių metų statistikos rodikliai didina politinį spaudimą imtis veiksmų.
Vis dėlto politologui kyla abejonių dėl parengto su demografija susijusių priemonių paketo: neaišku, ar jos tinkamai nukreiptos, ar apskritai galės duoti apčiuopiamą rezultatą ir ar visos turi tiesioginį ryšį su demografinėmis problemomis.
Migracijos tema, anot jo, M. Sinkevičių, prezidentą Gitaną Nausėdą ir Lauryną Kasčiūną sieja panašiomis nuostatomis. Nors akcentai gali skirtis, bendra kryptis – migracijos politikos griežtinimas.
Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad migracija nėra vienas svarbiausių žmonėms rūpimų klausimų. Viename per praėjusius kalendorinius metus atliktame tyrime respondentai galėjo įvardyti tris pagrindines Lietuvos problemas. Migraciją paminėjo maždaug 8 proc. apklaustųjų.
Politologas mano, kad visuomenę nėra sunku įtikinti migraciją pateikti kaip grėsmę, jei politikai nuolat apie tai kalba. Jo vertinimu, per pirmąsias 100 dienų tapo aišku, kad būtent demografija ir migracija yra temos, kurias M. Sinkevičius laiko vienomis svarbiausių.
Vis dėlto viešąją darbotvarkę netrukus pakeitė kiti klausimai. Po vieno vakarėlio vis daugiau kalbėta apie galimą negebėjimą panaudoti didėjančių gynybos asignavimų. Dronų incidentai taip pat kelia nerimą, nors Lietuvoje iki šiol nebuvo tokio masto įvykių, kokie galėjo įvykti.
M. Baltrukevičius priminė Latvijos atvejį, kai vienas drono incidentas smarkiai paaštrino jau anksčiau egzistavusius nesutarimus ir iš esmės susprogdino Vyriausybę. Todėl, jo teigimu, negalima sakyti, kad Robertas Kaunas yra visiškai saugus.
Skandalai priblėso, tačiau programos vis dar trūksta
V. Valentinavičius sakė, kad M. Sinkevičiaus Vyriausybę taip pat lydėjo nemalonios istorijos – Raudondvario dvaro situacija ir klausimai dėl premjero disertacijos. Tačiau, jo vertinimu, šie skandalai nebuvo tokio masto kaip ankstesnio premjero Palucko atvejai ir dabar jau beveik pamiršti. Visų dėmesys krypsta į artėjantį biudžeto svarstymą.
Politologas teigė, kad per pirmąjį darbo šimtadienį valdžiai pavyko nuraminti visuomenę. Pagrindinę premjero žinutę jis apibūdino taip: „Aš ne Ruginienė“.
Anot V. Valentinavičiaus, Ruginienė visuomenės dėmesį traukė reguliariais kontroversiškais pasisakymais, drąsiais pareiškimais įvairiomis temomis ir net pretenzijomis užsienio politikos srityje. Tuo metu M. Sinkevičius daugiausia rodė esantis santūrus, rezervuotas ir nekalbantis nesąmonių.
Šią žinutę, politologo manymu, visuomenė suprato – premjeras atrodo solidesnis. Tačiau vien to nepakanka. Kai įrodoma, kad žmogus nebekalba nesąmonių, iš jo imama tikėtis aiškių programinių teiginių ir idėjų. Būtent jų, susijusių su žmonėms svarbiais klausimais, V. Valentinavičius sako nematantis.
Jo teigimu, migraciją ir demografiją galima laikyti prezidentine, o ne M. Sinkevičiaus programa. Abi temos buvo paminėtos G. Nausėdos metiniame pranešime dar pavasarį, prieš M. Sinkevičiui tampant premjeru.
Politologas taip pat kritikavo Vyriausybės poziciją dėl biudžeto. Anot jo, pagrindinį finansų ministro gynėjo vaidmenį šiuo metu atlieka Prezidentūra, teigianti, kad dabartinis deficitas yra pateisinamas. Kartu nurodoma, kad prie taupymo esą bus galima grįžti 2029 metais, kai į valdžią galbūt sugrįš konservatoriai.
V. Valentinavičius teigė nematantis, kokios šioje situacijoje yra paties M. Sinkevičiaus idėjos. Jo vertinimu, sprendimai labiau primena Prezidentūros diktuojamą kryptį. Politologas taip pat pareiškė abejojantis, ar dabartinėje Vyriausybėje nėra Broko ir Adomavičiaus lygio žmonių, ir kaip tokį asmenį įvardijo finansų ministrą.
Artėjant biudžeto svarstymui, tokia situacija, jo nuomone, yra dar blogesnė, ypač todėl, kad finansų ministrą akivaizdžiai remia prezidentas. Gyvenimo skolon doktriną, V. Valentinavičiaus teigimu, pasirašo G. Nausėda.
Tačiau kokia yra tikroji M. Sinkevičiaus pozicija šiais klausimais, esą neaišku. Politologas pabrėžė, kad žmonėms pirmiausia rūpi kuro kainos ir pragyvenimo kaštai, o šių temų dabartinės Vyriausybės darbotvarkėje nėra.
V. Valentinavičius taip pat sakė, kad migracija, būdama menkai vertinama visuomenės prioritetuose, politikų pastangomis bandoma paversti nepasitenkinimo objektu. Jo teigimu, prezidento paskatinti politikai dirbtinai kursto neapykantą migrantams, nes tai yra rinkiminės temos.
Politologas prognozavo, kad iki savivaldos rinkimų nebus matyti apčiuopiamų sprendimų, kurie šalį iš esmės pastūmėtų į priekį nei demografijos, nei migracijos srityse. Jis abejojo, ar tokių rezultatų bus sulaukta ir iki Seimo rinkimų, nes šių temų iniciatorius, jo įsitikinimu, yra ne Vyriausybės pastatas, o Daukanto aikštė.
Svarbiausias dienos naujienas, ekspertų ir politikų įžvalgas bei komentarus darbo dienomis galima rasti laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.