Degalų kainos tebėra labai aukštos, todėl vairuotojams viena iš nedaugelio alternatyvų taupyti – rinktis lengvatas kelionėms traukiniais ar autobusais.
Ekonomistai teigia, kad politikų atsargumas priimant mokestinius sprendimus, kurie galėtų sumažinti degalų kainas, nėra atsitiktinis. Jie taip pat abejoja, ar dalis dabar siūlomų priemonių problemą išspręstų ilgesniam laikui.
Apie galimus iššūkius ir būdus gyventojams sutaupyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.
Vertindamas Europoje svarstomą naftos atsargų atlaisvinimą, A. Jaržemskis sakė, kad poveikis rinkai būtų, tačiau nedidelis. Jei nebus išspręstos problemos dėl Hormūzo sąsiaurio, susprogdintų dyzelino ir benzino gamybos pajėgumų bei energetinių išteklių tiekimo, degalų kainos, jo vertinimu, gali ir toliau kilti – jos gali pasiekti 3 ar net 4 eurus.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad dabartinė situacija taip pat skatina pastarąjį dešimtmetį ar penkiolika metų propaguojamą žaliąjį kursą: atsisakyti automobilių, rinktis elektromobilius ir mažinti iškastinio kuro vartojimą. Pasak jo, išorinės aplinkybės palengvina šios politinės krypties įgyvendinimą.
A. Jaržemskis taip pat pabrėžė, kad kylant degalų kainai didėja ir į valstybės biudžetą surenkamas pridėtinės vertės mokestis. Jei litro kaina be PVM siekia 1 eurą, PVM sudaro 21 centą. Kainai pakilus iki 2 eurų, mokestis siekia 42 centus, o kainai pasiekus 3 eurus – 63 centus.
Jo teigimu, PVM yra pagrindinis valstybės biudžeto pajamų šaltinis, o papildomų lėšų reikia gynybai ir viešojo sektoriaus darbuotojų, įskaitant mokytojus bei gydytojus, atlyginimams. Todėl, A. Jaržemskio vertinimu, bet kuris premjeras gali būti suinteresuotas didėjančiomis kainomis, net nepaisant politinės priklausomybės.
T. Karpavičius naftos rezervų atlaisvinimą taip pat vertino kaip galintį suteikti tam tikrą palengvėjimą. Jo spėjimu, trumpuoju laikotarpiu degalų litras galėtų atpigti 10–20 centų.
Vis dėlto ši priemonė, ekonomisto nuomone, tik laikinai sumažintų didžiausią kainos piką ir suteiktų šiek tiek laiko. Rezervų naudojimą jis prilygino nuskausminamiesiems, kurie pašalina simptomą, bet neišgydo problemos. Jei padėtis Hormūzo sąsiauryje ir geopolitinė situacija nesikeistų, degalų kaina taip pat galėtų pasiekti 4 eurus.
Laidoje taip pat aptarti siūlymai nustatyti degalų kainų lubas ir sukurti platformą, kurioje vairuotojai realiuoju laiku matytų skirtingas degalų kainas. Apie pastarąją idėją buvo užsiminęs ministras Lukas Savickas, o kainų lubų galimybė nuskambėjo iš Prezidentūros.
T. Karpavičius teigė nesąs didelis kainų lubų šalininkas, nes toks sprendimas prieštarautų laisvos rinkos principams. Jo nuomone, jeigu tokia sistema būtų kuriama, ji turėtų būti kompleksinė ir įvertinti visus svarbius rodiklius bei aplinkybes. Tam reikėtų daug laiko, ekspertų ir specialistų.
Ekonomistas abejojo, ar skubiai ir paviršutiniškai parengtas sprendimas iš tiesų padėtų. Be to, liktų neatsakyti klausimai, kas nustatytų kainų ribas ir kaip jų laikymasis būtų kontroliuojamas.
A. Jaržemskis kainų lubų poveikį taip pat vertino kaip galintį būti nedidelį ir trumpalaikį, nebent kainų augimą lemtų verslo viršpelniai.
Ekonomistas prisiminė sovietmečio spyną, ant kurios buvo įrašyta „2 rubliai 40 kapeikų“. Jis aiškino studentams, kad tuomet valstybė nustatydavo kainą ir ją „užrakindavo“, tačiau tokia praktika gali turėti rimtų pasekmių.
Jeigu verslui neapsimoka pardavinėti už nustatytą kainą, jis gali nustoti gaminti ar prekiauti. Tuomet atsiranda deficitas, o kartu – šešėlinė rinka ir kitos problemos. A. Jaržemskis teigė nenorintis, kad valstybė vėl judėtų planinės ekonomikos link.
Visą tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ įrašą galima peržiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.