Laikrodžius vieną valandą atsukus atgal, prasidėjo žiemos laikas. Nors tą naktį buvo galima miegoti ilgiau, miego specialistai teigia, kad organizmui prisitaikyti prie pasikeitusio režimo gali prireikti bent savaitės. Tokie pokyčiai veikia ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Priverstinis laikrodžių sukiojimas nepalankus net patiems mechanizmams – su tuo susidūrė ir pirmasis viešas Vilniaus Katedros laikrodis, neseniai paminėjęs 354-ąjį gimtadienį.
Seniausias Vilniaus Katedros varpinės laikrodis žiemos laiką taip pat pasitiko netrukus po savo sukakties – spalio 12-ąją jam sukako 354 metai. Jeigu mechanizmas visus šiuos metus būtų buvęs nuolat persukamas, šį rudenį tai būtų atlikta 354-ą kartą.
Iš apačios laikrodis atrodo nedidelis, tačiau 45 metrų aukštyje įrengtas mechanizmas yra įspūdingo dydžio. Jame nėra nei sekundžių, nei minučių rodyklių – juda tik viena rodyklė. Ketvirčius ir valandas praneša du dideli varpai.
Šiandien laikrodis veikia automatiškai, tačiau anksčiau jo priežiūra rūpinosi Sprangauskų šeimos laikrodininkai. Paskutinis iš jų, Romualdas Sprangauskas, 30 metų negalėjo išvykti nei atostogų, nei ilgesniam laikui iš Vilniaus, nes mechanizmą reikėjo reguliariai prisukti.
Pasak R. Sprangausko, laikrodį reikėdavo prižiūrėti kas dvi paras, kad jis nesustotų, ir pakelti jo svarsčius.
Persukimas išbalansuoja ne tik mechanizmus, bet ir žmogaus organizmą
Laikrodininkas pasakoja, kad sutrikdyti šio didelio mechanizmo veikimą niekada nebuvo paprasta. Norint jį prižiūrėti, tekdavo užlipti į viršų ir pakelti skirtingo svorio svarsčius: vienas svėrė 120 kilogramų, o dar du, valdantys varpus, – po 90 kilogramų. Visi trys turėdavo būti pakelti.
Specialisto teigimu, priverstinis laikrodžio sukiojimas mechanizmui visais laikais buvo žalingas. Panašiai laiko pokytį išgyvena ir žmogaus organizmas.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžius atsukus viena valanda atgal, išsiderina vidinis žmogaus laikrodis. Žinovai teigia, kad daliai žmonių atsigauti gali nepavykti mažiausiai dvi savaites. Tuo metu sutrinka organizme vykstantys biocheminiai ir fiziologiniai procesai, o tai gali didinti sveikatos sutrikimų riziką ir ypač paveikti miego kokybę.
Miego neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė aiškina, kad smegenų laikrodis koordinuoja visus organizmo procesus: reguliuoja medžiagų, padedančių pabusti ir užmigti, išskyrimą. Todėl po laiko persukimo praeina šiek tiek laiko, kol vidinis laikrodis prisitaiko prie naujo režimo ir prie jo priderina visą organizmą.