Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad už Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinės padėties suvaldymą pirmiausia atsakinga įstaigos vadovybė. Jei jai nepavyks rasti išeities, sprendimus turės priimti ligoninės dalininkai.
Ministras pirmadienį Eltai teigė, kad dabartinei vadovybei nesugebėjus tinkamai išspręsti susidariusios situacijos, dalininkai turės imtis atitinkamų veiksmų.
Praėjusią savaitę vykusiame neeiliniame KUL dalininkų susirinkime Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Klaipėdos universitetas ligoninės administracijai nustatė dviejų savaičių terminą. Per šį laiką ji turi pateikti išsamią informaciją apie skolas tiekėjams, finansų planavimą ir išlaidas bei parengti finansinės būklės stabilizavimo planą.
L. Kukuraičio teigimu, šie duomenys reikalingi norint objektyviai įvertinti ligoninės finansinę situaciją ir galimas jos pasekmes paslaugų teikimui. Ministras įspėjo, kad dėl neapmokėtų sąskaitų tiekėjai gali nebepristatyti būtinų medicinos priemonių ir medžiagų, o tai sukeltų riziką ligoninės darbui.
Pasak ministro, dviejų savaičių terminas skirtas tam, kad KUL vadovybė pateiktų reikiamus duomenis ir planus, o dalininkai galėtų priimti pagrįstus sprendimus.
Atlyginimų sistemos pokyčių vertinimą palieka vadovybei
Kalbėdamas apie siūlymą keisti darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką, L. Kukuraitis pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių yra darbo užmokesčiui tenkanti didelė ligoninės biudžeto dalis. Tuo metu finansavimo nepakanka augantiems įsipareigojimams ir jau susidariusiems nuostoliams padengti.
Ministro teigimu, kai darbo užmokestis pagal šakinę kolektyvinę sutartį didėja, tačiau tam neužtenka lėšų, vadovybė priversta ieškoti sprendimų.
Ar pasirinktas atlyginimų skaičiavimo sistemos pakeitimas yra tinkamiausia išeitis, bus galima spręsti gavus papildomą informaciją. L. Kukuraitis pažymėjo, kad darbo užmokesčio fondas sudaro didžiausią ligoninės išlaidų dalį, todėl būtent dėl to ieškoma pokyčių.
Ministro vertinimu, atsakomybė už dabartinę padėtį tenka ne tik ankstesniems politinių sprendimų priėmėjams, bet ir dabartinei ligoninės vadovybei. Jo teigimu, praėjusioje Seimo kadencijoje priimtas sprendimas sujungti ligonines, o pasirinktas jungimo būdas, vėlesnis įstaigos valdymas ir vadovavimas yra tiek tuomečių politikų, tiek dabartinių vadovų atsakomybė.
Profsąjungos atlyginimų skaičiavimo tvarkai nepritaria
Kaip skelbė ELTA, KUL darbuotojų profesinės sąjungos nepritaria administracijos planui keisti atlyginimų skaičiavimo sistemą. Profsąjungų vertinimu, 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis išliktų toks pats, tačiau vėlesnis jo augimas galėtų sulėtėti, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis anksčiau Eltai sakė, kad nepritarimas siūlomam modeliui nereiškia finansinių sunkumų neigimo ar atsisakymo prisidėti prie jų sprendimo. Vis dėlto profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų didėjimo garantijų ir išsamių duomenų, kurie pagrįstų planuojamų pakeitimų būtinybę.
Ligoninės vadovybė perspėja, kad nepakeitus dabartinės sistemos iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas papildomai padidėtų 11–15 mln. eurų. Taip pat nurodoma, kad dėl sudėtingos finansinės padėties atlyginimai nuo 2027 metų vasario gali būti pradėti mokėti vėluojant.
2026 metų pirmąjį pusmetį KUL patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba jau ketverius metus iš eilės, o skolos tiekėjams ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina galimybes užtikrinti paslaugų teikimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys didėja, tačiau išlaidos auga dar sparčiau.
2025 metais KUL dirbo 3 020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos sudarė beveik 162 mln. eurų. Klaipėdoje ligoninė veikia nuo 2023 metų.