Antakalnio kapinėse palaidota daugybė Lietuvai svarbių žmonių. Čia amžinojo poilsio atgulė Sausio 13-ąją už šalies laisvę kovoję gynėjai, Lietuvos partizanai, karininkai, signatarai ir skirtingais laikotarpiais valstybei vadovavę politikai.
Kapinių lankytojus pasitinka paminklai, skirti svarbiems šalies istorijos įvykiams: 1991 m. Sausio 13-ąją žuvusiems laisvės gynėjams, 1991 m. liepos 31-osios Medininkų žudynių aukoms ir tų pačių metų rugpjūčio 21-osios įvykiams atminti.
Šalia partizanų vado – pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas
Antakalnio kapinėse palaidotas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Jo gyvybė užgeso 2010 m. A. Brazauskas sirgo limfmazgių ir prostatos vėžiu bei mirė savo namuose.
1988-aisiais jis tapo LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šias pareigas palaikė nacionalinio išsivadavimo judėjimas – Sąjūdis. 1989-aisiais LKP atsiskyrė nuo SSRS Komunistų partijos. Nepriklausomybės metais A. Brazauskas buvo vienas populiariausių šalies politikų, o 1993 m. vasario 14 d. išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos prezidentu.
Prezidento pareigas A. Brazauskas ėjo 1993–1998 m., o 2000–2006 m. buvo ministras pirmininkas. Iš viso jis šaliai vadovavo maždaug dvylika iš dvidešimties nepriklausomybės metų.
Greta jo palaidotas Lietuvos partizanų vadas ir su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Į partizanų gretas jis įstojo 1945-aisiais, prieš tai dirbo mokytoju.
Pokariu A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams. 1949 m. kartu su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją ir tais pačiais metais buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.
Ginkluotą pasipriešinimą jis tęsė iki 1953-iųjų, o vėliau slapstėsi. Sovietų NKVD pareigūnai jį suėmė ir žiauriai kankino. 1957-aisiais A. Ramanauskui-Vanagui buvo įvykdyta mirties bausmė.
Už A. Brazausko ir A. Ramanausko-Vanago palaidoti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp jų – Romualdas Ozolas, Stanislovas Gediminas Ilgūnas ir Nijolė Ambrazaitytė.
Netoliese esanti atminimo lentelė primena, kad Antakalnio kapinėse ilsisi ir Sausio 13-ąją už Lietuvos laisvę kovoję piliečiai, tą lemtingą dieną paaukoję gyvybes dėl tėvynės.
Kitoje kapinių dalyje palaidoti Lietuvos laisvės kovų partizanai ir karininkai. Tarp jų – Antanas Kraujelis-Siaubūnas, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, generolas Gintautas Zenkevičius ir flotilės generolas Raimundas Saulius Baltuška. Šalia palaidota ir buvusio kariuomenės vado Valdo Tutkaus žmona Lilija Tutkuvienė.
Netoliese ilsisi ir Ukrainoje žuvęs lietuvis karys savanoris Tadas Tumas-Milžinas. Jis žuvo 2024 m. vasario 23 d. netoli Bachmuto, vykdydamas kovinę užduotį kartu su Ukrainos kariais. T. Tumas tarnavo Ukrainos gynybos tarptautiniame legione. Jam buvo 43-eji.
Čia palaidoti ir žinomi Lietuvos politikai
Antakalnio kapinėse palaidota ir ne viena reikšminga Lietuvos politinio gyvenimo figūra. Tarp jų – buvęs ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, kurio gyvybė užgeso 2024 m., jam einant 73-iuosius metus.
1978–1989 m. G. Kirkilas priklausė SSKP, vėliau – Lietuvos komunistų partijai. Algirdui Mykolui Brazauskui tapus Centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi, G. Kirkilas dirbo jo padėjėju ryšiams su spauda, o 1990–1992 m. buvo jo padėjėjas.
Čia palaidotas ir 2016 m. miręs buvęs sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla. 2012 m. jis LSDP kandidatų į Seimą sąraše buvo įrašytas devintu numeriu ir išrinktas į 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą. Parlamente J. Požėla vadovavo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai bei dirbo Sveikatos reikalų komitete. Nuo 2016 m. jis ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas.
Netoliese palaidotas ir buvęs Seimo narys Rokas Žilinskas, miręs 2017 m. Į parlamentą jis pirmą kartą išrinktas 2008 m. su tuometinio Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos sąrašu. 2011 m. R. Žilinskas tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu.
Į Seimą jis buvo išrinktas ir 2012 bei 2016 metais. R. Žilinskas tapo pirmuoju Lietuvos parlamentaru, viešai prisipažinusiu esąs homoseksualus. 2010 m. jis dalyvavo pirmosiose Vilniuje surengtose gėjų eitynėse.