Lietuva pradėjo gaminti ne tik šovinius, bet ir automatinius ginklus. Giraitės ginkluotės gamykloje Pakaunėje surinkti pirmieji lietuviški automatai, kurių komponentai šiuo metu gaunami iš Izraelio gynybos pramonės bendrovės „Emtan“. Ateityje planuojama vietoje pagaminti didžiąją dalį detalių – tai leistų sumažinti ginklų kainą ir prireikus juos kariams pristatyti greičiau.
Naujųjų automatų taiklumą išbandė Lietuvos kariai. Gamyklos kokybės padalinio vadovas Aivaras Grigaliūnas nurodė, kad vieno ginklo surinkimas nuo atskiro varžtelio iki galutinio gaminio užtrunka apie 3 valandas.
Per mėnesį galėtų pagaminti iki 1500 ginklų
Šiuo metu gamykla gali surinkti keturių rūšių automatinius ginklus. Pasak A. Grigaliūno, trumpiausio modelio efektyvus šaudymo nuotolis siekia 200 metrų, o ilgiausio vamzdžio ginklo – iki pusės kilometro.
Masinę gamybą įmonė esą galėtų pradėti kad ir rytoj – per mėnesį būtų pajėgi surinkti nuo 1000 iki 1500 ginklų. Jie atitinka NATO standartus ir yra plačiai naudojami įvairių šalių kariuomenėse.
A. Grigaliūnas pabrėžė, kad standartizuoti ginklai kariams yra praktiškesni: sugedus vienai detalei, ją galima greitai pakeisti, nes tokie komponentai naudojami visoje NATO. Tai leistų kariui sutvarkyti ginklą ir greičiau grįžti į mūšį.
„Orkos“ komandos viršininkas Ričardas Alzbergas atkreipė dėmesį į ginklo kalibrą ir svorį. Jis taip pat priminė, kad galutinė ginklo masė priklauso nuo papildomos įrangos – nuo taikiklių iki lazerinių priemonių.
Lietuvoje surinktais ginklais domėtųsi ir šauliai. Šaulių sąjungos atstovas Žydrūnas Šadauskis aiškino, kad viešųjų pirkimų procedūros, ypač vykdant didelės vertės pirkimus, gali trukti iki metų, todėl naujas modernių ginklų gamintojas būtų svarbus, o paklausa tarp Šaulių sąjungos narių galėtų būti didelė.
Lietuviški automatai gali pasiekti ir užsienį
Ginklai, surinkti Lietuvoje, būtų skirti ne tik šalies pajėgoms. Giraitės ginkluotės gamyklos vadovas Mindaugas Kurauskas teigė, kad įmonės ambicijos yra didelės, tačiau iš pradžių eksportas būtų orientuotas į Europą.
Tiksli Lietuvoje surinkto ir iš užsienio įsigyto tokio paties ginklo kainų skirtumo suma neskelbiama. M. Kurauskas tik nurodė, kad vietinė gamyba turėtų leisti gaminius atpiginti, o jų tiekimas būtų greitesnis ir paprastesnis.
Ateityje gamykla ketina pati gaminti apie 60 procentų automatiniams ginklams reikalingų detalių. Tam reikėtų įsigyti naujų staklių ir investuoti apie 3 milijonus eurų.
Naujuosius ginklus išbandė ir finansų ministras Taurimas Valys. Jo vertinimu, „Made in Lithuania“ ginklas yra svarbus signalas Lietuvai, jos partneriams ir galimam agresoriui: šalis rengiasi, stiprina atsparumą, investuoja į gynybą, prisideda prie ekonomikos augimo ir tarptautinių ryšių stiprinimo.
Tuo metu vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse taip pat plečia veiklą. Ji stato antrą, 36 mln. eurų vertės šovinių gamybos liniją, kurią Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu projektu. Gamykla pradeda gaminti ir antidroninius šovinius, kurių bandomąsias partijas vertina Prancūzijos ir Švedijos atstovai.