Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas nusprendė uždaryti išorės paslaugų centrus Uzbekistane, Tadžikistane, Kazachstane, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Per šiuos centrus į Lietuvą atvykdavo darbuotojai, o sprendimą ministras grindė nacionalinio saugumo grėsmėmis.
Tačiau kartu išlieka galimybė į Lietuvą atvykti Baltarusijos piliečiams. Nors Minske tarpininkų centro nėra, jie prašymus gali teikti Armėnijoje ir Sakartvele. Tokia tvarka sukėlė opozicijos klausimų, nes Valstybės saugumo departamentas daugiausia Lietuvai grėsmę keliančių asmenų nustato būtent tarp baltarusių.
„Baltarusiai, kurie dabar į Lietuvą atvykdavo ir galėdavo prašyti laikino leidimo gyventi, nuo lapkričio 1 dienos to daryti negalės. Jie galės kreiptis tik kitose šalyse esančiuose centruose“, – aiškino M. Katelynas. Pasak jo, verslas supranta, kad dėl bevizio režimo su Armėnija ir Sakartvelu baltarusiai galėtų vykti į šias šalis ir ten pateikti prašymus.
Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tokį sprendimą pavadino dideliu klausimu, nes Lietuva susiduria su kontržvalgybos problemomis, susijusiomis su Baltarusijos piliečiais. „Valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas taip pat pabrėžė, kad pavojų kelia ne pats baltarusis, o Rusijos propagandos paveikti asmenys.
Vidurio Azijos piliečių Lietuvoje oficialiai yra daugiau kaip 20 tūkstančių, o baltarusių – beveik 50 tūkstančių. Pernai VSD nustatė apie 1,5 tūkstančio Baltarusijos piliečių, keliančių grėsmę šalies saugumui. Dalis jų jau gyveno Lietuvoje, kiti dar tik siekė leidimo atvykti.
M. Katelynas teigė, kad Baltarusijos piliečius esą galima patikrinti lengviau ir yra daugiau galimybių nustatyti jų keliamas grėsmes. Tuo metu apie Vidurio Azijos bei kitų tolimesnių valstybių piliečius informacijos surinkti sudėtingiau, nes trūksta ryšių su jų saugumo tarnybomis, o pačios šalys ne visada linkusios pateikti visą informaciją.
L. Kasčiūnas tvirtino, kad ministro politikoje trūksta nuoseklumo ir reikalinga aiškiai koordinuota bei visuomenei paaiškinta imigracijos politika.
Ministras atkirto kalboms apie diskriminaciją
Liberalai M. Katelyno sprendimą kritikavo kaip diskriminacinį, nes centrai uždaryti šalyse, kurios visos yra musulmoniškos. Ministras į tai atsakė, kad religija nėra rasė, todėl, jo teigimu, šiuo atveju negalima kalbėti apie rasizmą. Jis pabrėžė, kad musulmonas gali būti ir baltaodis.
Be Baltarusijos piliečių, į Lietuvą darbuotojams atvykti ir toliau padeda 27 pasaulyje veikiantys centrai. Jie įkurti Ganoje, Indijoje, Kambodžoje, Zimbabvėje ir kitose tolimose valstybėse.
Internete taip pat plinta vaizdo įrašai, kuriuose užsieniečiai pasakoja, kaip atvykti į Lietuvą, kiek tai kainuoja ir kokių atlyginimų galima tikėtis. Vis dėlto kai kuriuose įrašuose pateikiama informacija nėra tiksli – pasakojant apie Lietuvą rodomi Latvijos ir Rygos vaizdai.
Studentų kelias gali tapti būdu apeiti kvotas
Nors verslas teigia stokojantis pigios darbo jėgos, maždaug 25 tūkstančių imigrantų metinė kvota gana greitai užpildoma. Tačiau studentams kvotos netaikomos, todėl užsienietis, sumokėjęs už studijas universitete ar kolegijoje, gali gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
Pasak kritikų, dalis tokių studentų gali būti fiktyvūs: oficialiai jie atvyksta mokytis, tačiau iš tikrųjų Lietuvoje dirba. L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad tarp atvykstančiųjų yra Indijos, Bangladešo, Pakistano ir Maroko piliečių, ir pabrėžė, kad atvykę studijuoti jie turėtų mokytis, o ne dirbti.
M. Katelynas priminė, kad 2022 metų birželio 30 dieną konservatorių balsais buvo panaikintas darbo valandų ribojimas. Jo teigimu, būtent toks sprendimas ir sukūrė dabartinę problemą.
Ministras sakė rengiatis planus, kaip spręsti fiktyvių studentų klausimą, tačiau kol kas jų neviešina. Tuo metu liberalai tvirtina, kad Lietuvoje su imigrantais apskritai nėra problemos.
Simonas Gentvilas teigė, kad migracija yra reguliuojama, o užsieniečiai Lietuvoje studijuoja, dirba ir nenusikalsta. Jis taip pat kritikavo M. Katelyną dėl, jo vertinimu, pataikavimo nacistuojantiems ir nacių svastikomis tatuiruotiems baikeriams.
M. Katelynas į tai atsakė klausimu, galbūt S. Gentvilas norėtų kandidatuoti ne į Vilniaus, o į Taškento merus.
Šiuo metu Lietuvoje leidimus gyventi turi apie 220 tūkstančių užsieniečių – daugiau nei gyventojų yra Klaipėdoje.