Pastebėjus galimus insulto požymius, negalima laukti, kol atsiras daugiau simptomų ar jie savaime praeis. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis ragina nedelsiant skambinti telefonu 112 ir informuoti, kad įtariamas insultas.
Specializuotas gydymas dažniausiai veiksmingiausias, kai pradedamas per 4,5–6 valandas nuo simptomų pradžios. Kai kuriems pacientams jis gali būti taikomas iki 24 valandų, tačiau kiekviena uždelsta minutė reiškia žūstančias smegenų ląsteles.
Kokie požymiai gali išduoti insultą?
Insultas neturi išankstinių įspėjamųjų ženklų, todėl tiksliai numatyti, kada jis ištiks, neįmanoma. Vis dėlto jam prasidėjus gali pasireikšti vienas ar keli aiškūs simptomai.
- staiga sutrikusi kalba;
- veido asimetrija;
- vienos kūno pusės silpnumas arba tirpimas;
- sutrikusi pusiausvyra ir koordinacija;
- sutrikęs vienos akies regėjimas arba susiaurėjęs akiplotis.
Jeigu žmogus nebegali aiškiai ištarti žodžių ar visiškai nekalba, galima užduoti jam paprastų klausimų ir paprašyti įvardyti kelis gerai žinomus daiktus. Taip pat verta paprašyti nusišypsoti ir pakelti abi rankas. Insultą gali rodyti nusileidęs vienas burnos kampas, sunkumas valdyti ranką ar koją, sumažėjęs galūnių jautrumas.
Sutrikus koordinacijai žmogui gali būti sunku išlaikyti pusiausvyrą ir vaikščioti. Taip pat gali pablogėti vienos akies regėjimas arba susiaurėti akiplotis.
Pasak doc. dr. A. Vilionskio, šiuos požymius turėtų mokėti atpažinti visi – nuo darželinukų iki vyresnio amžiaus žmonių. Apie juos verta kalbėtis ir su vaikais, nes jie gali pastebėti artimąjį ištikusį insultą ir iškviesti pagalbą. Vidutinis insultą patyrusių pacientų amžius siekia apie 70 metų.
Ką daryti, kol atvyks greitoji?
Kol laukiama greitosios medicinos pagalbos, svarbiausia pasirūpinti žmogaus saugumu ir ramybe. Jei jis sąmoningas, reikėtų paguldyti taip, kad galva ir pečiai būtų pakelti aukščiau, atlaisvinti kvėpavimą varžančius drabužius.
Žmogui negalima duoti nei valgyti, nei gerti, nes dėl galimo rijimo sutrikimo jis gali paspringti. Taip pat nereikėtų duoti vaistų. Būtina įsidėmėti arba užrašyti tikslų simptomų pradžios laiką ir jį pasakyti atvykusiems paramedikams.
„Auksinis laikas“ pradedamas skaičiuoti nuo simptomų pradžios
Neurologai visame pasaulyje apie insultą kalba pabrėždami principą „Laikas yra smegenys“ (angl. Time is brain). Įprastai specializuotas gydymas efektyviausiai taikomas per 4,5–6 valandas nuo simptomų pradžios, nors kai kuriems pacientams jis galimas ir iki 24 valandų.
Šis laikotarpis vadinamas „auksiniu laiku“. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių, negrįžtamų sveikatos pasekmių ar neįgalumo. Svarbu tai, kad laikas skaičiuojamas ne nuo pagalbos iškvietimo ar paciento atvykimo į ligoninę, o nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.
Todėl pagalbą reikia kviesti iškart, vos pastebėjus bent vieną galimą insulto požymį. Laukimas, tikintis, kad simptomai praeis, gali atimti galimybę laiku išsaugoti smegenų ląsteles ir išvengti sunkių padarinių.
Insulto ištiktas žmogus ne visada pats supranta, kas vyksta, gali nepastebėti simptomų, juos ignoruoti arba fiziškai negebėti paskambinti telefonu 112. Dėl to aplinkinių pastabumas yra ypač svarbus. Neįprastai viešoje vietoje besielgiantis ar sunkiai kalbantis žmogus galėjo patirti insultą ir jam gali reikėti skubios pagalbos.
Gydymo rezultatams svarbi visa specialistų komanda
Insulto gydymo sėkmę lemia ne tik pagalbos iškvietimo greitis, bet ir sklandus skirtingų specialistų darbas. Todėl posakis „Laikas yra smegenys“ neretai perfrazuojamas į „Komanda yra smegenys“ (angl. Team is brain).
Net ir nedelsiant iškvietus pagalbą, „auksinis laikas“ gali būti prarastas, jei nesuderintai veikia skubiosios pagalbos, radiologijos, neurologijos ir kitų skyrių darbuotojai. Komandos profesionalumas turi įtakos tam, kaip greitai nustatoma diagnozė ir pradedamas tikslinis gydymas.
RVUL Insulto centras ne vienerius metus iš eilės gauna tarptautinį „ESO Angels Status“ apdovanojimą už pasiekimus insulto gydymo srityje. Trejus metus iš eilės centrui suteiktas aukščiausias – deimantinis – statusas. Vertinant atsižvelgiama į 10 kriterijų, tarp jų – laiką, per kurį pacientai sulaukia pagalbos, atliekamų diagnostinių procedūrų apimtis ir tęstinio gydymo užtikrinimą.
Vertinamas ne vien Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyrius. Į procesą įtraukiamas visas personalas, įskaitant Skubiosios pagalbos skyriaus darbuotojus, slaugytojus ir jų padėjėjus, Radiologijos skyriaus specialistus bei radiologijos technologus. Apdovanojimas rodo, kad visos tarnybos geba veikti taip, kad ūminį insultą patyrusiems pacientams būtų suteikta aukštos kokybės pagalba.
2012 m. RVUL atlikta pirmoji sėkminga mechaninė trombektomija Lietuvoje. Atliekant šią intervencinę procedūrą per kraujagysles pasiekiamos smegenys ir pašalinamas kraujotaką užblokavęs trombas. Tai tapo svarbiu įvykiu šalies insulto gydymo istorijoje ir iš esmės pakeitė dalies sunkiu išeminiu insultu susirgusių pacientų gydymo galimybes.
Insulto riziką galima sumažinti
Insultą lemia tiek kontroliuojami, tiek nekontroliuojami veiksniai. Amžius ir genetika yra nekontroliuojami – jų pakeisti neįmanoma. Tikimybė patirti insultą didėja su amžiumi, tačiau ši liga gresia ne tik vyresniems žmonėms. Kasmet RVUL Insulto centre gydomi 3–4 pacientai, kuriems nėra nė 30 metų.
Prie kontroliuojamų rizikos veiksnių priskiriami padidėjęs arterinis kraujospūdis, nesubalansuota mityba, per didelis kūno masės indeksas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, rūkymas, per didelė cholesterolio koncentracija, prieširdžių virpėjimas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir per mažas fizinis aktyvumas. Riziką taip pat didina širdies ligos, cukrinis diabetas ir miego apnėja.
Pasak doc. dr. A. Vilionskio, apie 90 proc. insulto atvejų galima išvengti taikant prevencines priemones. Tam svarbu kontroliuoti kraujospūdį, maitintis subalansuotai, mažinti druskos kiekį, stebėti cholesterolio ir cukraus koncentraciją kraujyje. Rūkyti reikėtų visiškai atsisakyti, o alkoholį vartoti labai saikingai.
Taip pat svarbus aktyvus gyvenimo būdas. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, vyresniems nei 65 metų žmonėms per savaitę patariama skirti 50–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir bent du kartus atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Prieširdžių virpėjimą turintys žmonės turėtų pasitarti su gydančiu gydytoju dėl antikoaguliantų, arba kraują skystinančių vaistų, vartojimo.