Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Planuotas teroro aktas Lietuvoje: paaiškėjo, kas ir kodėl rinko informaciją apie būsimas aukas

Generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Šneiderio teigimu, iš šešių byloje dėl Lietuvoje planuoto teroro akto kaltinamųjų trys šalyje gyveno, o dar trys čia atvyko vykdyti nusikalstamų veikų.

Vienas iš jiems pareikštų kaltinimų susijęs su neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu. Pasak prokuroro, ši informacija, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvo renkama siekiant vėliau įvykdyti teroro aktą.

D. Šneideris nurodė, kad ne visi įtariamieji yra sulaikyti, o Lietuvos kriminalinio policijos biuro atliekamas tyrimas dar nėra baigtas.

Dalis kaltinamųjų kaltę pripažįsta

Prokuroras teigė, kad kai kurie kaltinamieji parodymų neduoda, kiti savo kaltę pripažįsta visiškai, o dar kiti – tik iš dalies.

Penktadienį po pietų Vilniaus apygardos teismas surengė pirmąjį uždarą posėdį byloje dėl Lietuvoje rengto teroro akto.

Į teismą perduoti Bohdanas Asieievas, Vadzimas Duboiskis, Ikhtiandras Karibovas, Andrejus Liapinas, Arturas Vartanianas ir Vikentijus Chopozovas. Jie yra Rusijos, Graikijos, Sakartvelo, Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos piliečiai. Vienas iš kaltinamųjų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis.

A. Liapinas posėdyje dalyvavo atvykęs į teismą, o kiti kaltinamieji jungėsi nuotoliniu būdu.

Organizuotos teroristinės grupės nariai kaltinami rengęsi Lietuvoje įvykdyti teroro aktą ir nužudyti mažiausiai du žmones: Ukrainai paramą teikiantį bei prieš Kremliaus režimą pasisakantį Lentvaryje gyvenantį visuomenininką Valdą Bartkevičių ir Lietuvoje gyvenantį Rusijos opozicijos aktyvistą Ruslaną Gabasovą.

Šešiems asmenims taip pat pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę, organizuotos teroristinės grupės veiklos, verbavimo į teroristinę veiklą, jos finansavimo ir vykimo teroristiniais tikslais. Be to, kaltinimai apima neteisėtą informacijos apie privatų gyvenimą rinkimą, neteisėtą disponavimą programine įranga ir slaptažodžiais bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas Eltai sakė, kad teismas, įvertinęs bylos duomenis ir prokuroro prašymą, nusprendė bylą nagrinėti neviešuose posėdžiuose.

Prokuroro teigimu, prašymas posėdžius rengti už uždarų durų susijęs su būtinybe apsaugoti asmenų privatų gyvenimą.

Kaltinamiesiems skirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimas arba intensyvi priežiūra. Keturi asmenys yra suimti, o dar dviem nurodyta dėvėti apykojes.

Grėsmė paaiškėjo po automobilyje rasto sekimo įrenginio

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 metų pradžioje, kai į pareigūnus kreipėsi Lietuvoje gyvenantis Rusijos Federacijos pilietis. Savo automobilyje jis aptiko nenustatyto asmens paliktą sekimo įrenginį.

Lietuvos kriminalinės policijos biurui pradėjus tyrimą ir atliekant neviešus tyrimo veiksmus nustatyta, kad šio žmogaus gyvybei ir sveikatai kilo reali grėsmė.

Vėliau teisėsauga nustatė galimus planuoto nužudymo vykdytojus ir jų pagalbininkus. Taip pat paaiškėjo, kad jie esą rengėsi nužudyti dar vieną Lietuvos pilietį. Surinkti duomenys, teisėsaugos vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad abi galimos aukos buvo pasirinktos dėl politinių pažiūrų ir viešos veiklos.

Atlikus tyrimo veiksmus ir pasitelkus Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnus, pagrindiniai įtariamieji 2025 m. kovo 12 d. buvo sulaikyti Vilniuje.

Už nužudymą teroristiniais tikslais gali grėsti laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vilniaus apygardos teismui perduota bylos medžiaga sudaro 51 tomą dokumentų.

Generalinė prokuratūra skelbė, kad ši baudžiamoji byla buvo atskirta nuo didelės apimties ir sudėtingo LKPB atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuris tebetęsiamas.

Šiame tyrime įtarimai dėl galimai teroristinių ir kitų nusikalstamų veikų šiuo metu pareikšti 14 asmenų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *