Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie galimybes užbaigti karą Ukrainoje. Šiaurės šalių lyderiai pokalbį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką, tačiau jų iniciatyva sulaukė Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen kritikos.
A. Stubbas ir J. G. Store pabrėžė kalbėję tik savo valstybių vardu, o ne atstovavę visai Europai. Vis dėlto M. Frederiksen teigė apgailestaujanti, kad Suomija ir Norvegija veikė nepasitarusios su kitomis šalimis.
„Labai skeptiškai vertinu šią Norvegijos ir Suomijos iniciatyvą. Ji nebuvo suderinta su nė vienu iš mūsų. Atvirai kalbant, nežinau, ką šios dvi šalys tikisi tuo pasiekti“, – žurnalistams sakė Danijos vyriausybės vadovė.
M. Frederiksen į Suomiją atvyko dalyvauti Šiaurės šalių lyderių susitikime. Jame taip pat dalyvauja Norvegijos ministras pirmininkas ir Suomijos prezidentas.
J. G. Store teigė, kad dabartinėmis aplinkybėmis tiesioginio ryšio su Rusijos vadovybe neturėtų turėti tik Jungtinių Valstijų administracija. Anot jo, tokią galimybę turi išlaikyti ir Europos valstybės.
Šis pokalbis tapo dar vienu Kyjivo sąjungininkių bandymu diplomatinėmis priemonėmis mažinti įtampą dėl karo, kuris nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, tapo daugiausia aukų Europoje pareikalavusiu kariniu konfliktu nuo Antrojo pasaulinio karo.
A. Stubbas bendrame pareiškime su J. G. Store nurodė, kad karo baigtis tiesiogiai paveiks Suomijos, Norvegijos ir visos Europos saugumą. Jo teigimu, konfliktui užbaigti reikalingos tiesioginės derybos.
Lyderių pareiškime taip pat teigiama, kad pokalbis surengtas pasikonsultavus su Ukraina. Tai įvyko po spalio 20 d. Osle vykusio susitikimo, kuriame dalyvavo J. G. Store, A. Stubbas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas. Nuotoliniu būdu jame taip pat dalyvavo JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Po susitikimo Osle S. Witkoffas išvyko į Sankt Peterburgą, kur susitiko su V. Putinu.
Helsinkyje J. G. Store žurnalistams sakė, kad 90 minučių trukusio pokalbio metu išryškėjo dideli nesutarimai dėl Ukrainos.
Lyderiai kalbėjo apie įtampos mažinimą
Kremlius pranešė, kad V. Putinas pokalbio metu tvirtino, jog būtent Europos Sąjungos ir NATO konfrontacinė politika lemia užsitęsusį karą.
Rusijos prezidento administracija taip pat nurodė, kad trys lyderiai sutarė toliau palaikyti tiesioginį ryšį telefonu.
Anot A. Stubbo ir J. G. Store pareiškimo, pokalbio iniciatoriai siekė aptarti karo užbaigimą, taikos skatinimą ir stabilumą Europoje.
J. G. Store pabrėžė, kad karas pareikalavo milžiniškų žmonių aukų ir materialinių nuostolių, o jo sukelti sugriovimai bei kančios bus jaučiami ištisas kartas. Jo teigimu, pokalbyje daug dėmesio skirta būtinybei mažinti įtampą.
A. Stubbas pokalbį su V. Putinu apibūdino kaip atvirą ir dalykišką.
Netrukus po pranešimo apie šį pokalbį Kyjivas paskelbė, kad V. Zelenskis jo rezultatus aptarė su abiem Šiaurės šalių lyderiais.
Suomijos prezidentas taip pat patikino, kad Suomija ir Norvegija toliau rems Ukrainą bei pastangas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką.
JAV ir Ukrainos ryšius vėl temdo įtampa
Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiai vėl paaštrėjo po to, kai D. Trumpas šį mėnesį netikėtai paskelbė apie susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo. Jis teigia šiuo sprendimu siekiantis sumažinti naftos kainas, smarkiai pakilusias dėl jo pradėto karo su Iranu.
Ukraina sunerimo ir nusivylė taip pat dėl to, kad D. Trumpas atšaukė Rusijai taikytas sankcijas ir, regis, vėl pradėjo artėti prie V. Putino.
Pastaruoju metu Vašingtone, Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse aktyviai mėginta diplomatinėmis priemonėmis sušvelninti susidariusią padėtį.
Norvegija ir Suomija yra NATO narės, besiribojančios su Rusija.