Kai vyresnio amžiaus žmonėms ar dėl sveikatos problemų savarankiškumą praradusiems gyventojams tampa sudėtinga pasirūpinti savimi, pagalbos dažnai prireikia jų artimiesiems. Tačiau dirbantys šeimos nariai ne visada gali nuolat būti šalia, o savivaldybės finansuojamų paslaugų kai kuriems žmonėms tenka laukti ištisus mėnesius.
Šiauliuose šiuo metu savivaldybės lėšomis finansuojamos pagalbos į namus laukia 128 žmonės. Ši paslauga skiriama senjorams, suaugusiems žmonėms su negalia ir kitiems gyventojams, kurie dėl ligos ar kitų priežasčių laikinai nebegali savarankiškai tvarkytis.
Pagalbos į namus darbuotojai padeda atlikti buities bei kasdienes užduotis, tačiau ši paslauga nenumato nuolatinės specialisto priežiūros.
Eilėje tenka laukti iki 10 mėnesių
Tinklo ekspertė Agata Subotovič pristatyme teigė, kad paslaugos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į realų žmogaus poreikį. Vis dėlto jų prieinamumą dažnai riboja savivaldybių iš anksto suplanuotas biudžetas. Kai kur nustatomas ne tik paslaugos įkainis, bet ir griežtas gavėjų skaičius, todėl naujas žmogus priimamas tik tada, kai paslauga kitam nutraukiama. Taip susidaro eilės.
Apžvalgoje aprašytas atvejis, kai Šiaulių gyventojas pagalbos laukė 10 mėnesių. Savivaldybė nurodė, kad šiuo metu jos finansuojamos pagalbos į namus tenka laukti iki 8 mėnesių.
A. Subotovič pasakojo, kad diskusijose aptarti atvejai, kai senjorai paslaugų laukė nuo 4 iki 10 mėnesių. Per tokį laiką žmogaus sveikata gali smarkiai pablogėti ir jam gali prireikti jau kitos rūšies pagalbos.
Paslaugų teikėjai taip pat minėjo žmones, kurie pagalbos nesulaukė apskritai. Gavus dokumentus, leidžiančius pradėti teikti paslaugas, artimieji kartais praneša, kad senjoras jau išvežtas į slaugą. Vėliau paaiškėja, kad žmogus mirė, o paslauga taip ir nebuvo pradėta teikti.
Šiauliuose pagalbos poreikis didėja
Šiuo metu Šiauliuose pagalba į namus teikiama 515 žmonių. R. Pilypienės teigimu, poreikis kasmet auga, nes visuomenė sensta, artimieji išvyksta, o šeimoms tampa vis sunkiau nuolat rūpintis savo artimaisiais.
Planuojant kitų metų išlaidas ne visada galima iš anksto tiksliai numatyti, kiek pabrangs paslaugos. Kainoms didėjant, papildomo finansavimo reikia ne tik naujiems gavėjams, bet ir tam, kad pagalba būtų toliau teikiama ją jau gaunantiems žmonėms.
Dalį paslaugos kainos, priklausomai nuo gyventojo pajamų, sumoka pats žmogus, o likusią savivaldybės finansuojamos paslaugos dalį padengia miesto biudžetas.
Savivaldybė atkreipia dėmesį ir į tai, kad maždaug 30 proc. žmonių, sulaukę pasiūlymo pradėti teikti paslaugą, jos atsisako. Vieni teigia dar galintys susitvarkyti patys, kiti nurodo, kad jais pasirūpins artimieji.
Atokesniuose kaimuose pagalbą gauti dar sunkiau
A. Subotovič teigimu, vienodų poreikių turintys senjorai skirtingose vietovėse pagalbos gauna nevienodai. Atokesnėse kaimo vietovėse paslaugų teikimą apsunkina dideli atstumai, darbuotojų trūkumas ir prastas susisiekimas.
Ekspertė pasakojo, kad autobusų maršrutai dažnai pritaikyti moksleiviams, todėl per mokinių atostogas dalis jų nekursuoja. Tuo metu senjorai negali nuvykti į miestą, gydymo įstaigą, parduotuvę ar aplankyti artimųjų kapų, todėl lieka namuose.
Praėjusią žiemą pasitaikė atvejų, kai dėl nenuvalytų kelių kai kurie senjorai kelias dienas liko be pagalbos. Darbuotojams iki jų namų teko eiti per sniegą.
Problema tampa ir tai, kad žmonės ne visada žino, kur kreiptis. Apie teikiamas paslaugas senjorai neretai sužino iš kaimynų arba artimųjų. Nevyriausybinės organizacijos kartais pačios juos aptinka mugėse ar miestelių šventėse, tačiau vieniši, retai iš namų išeinantys žmonės, neturintys interneto ir artimųjų, gali likti nepastebėti.
Kokių alternatyvų siūloma laukiantiems?
Žmonėms, kuriems dėl negalios nustatytas pagalbos poreikis, skiriama individualios pagalbos išlaidų kompensacija. Jei ši išmoka žmogui paskirta, ją galima panaudoti paslaugoms apmokėti.
Kol laukiama savivaldybės finansuojamos pagalbos, šeimai siūloma kreiptis į mieste veikiančias įstaigas ir jų paslaugas apmokėti iš šios kompensacijos. Vienišiems žmonėms arba tiems, kurių artimieji gyvena kitame mieste, laukimo laikotarpiu siūloma pasitelkti Raudonojo Kryžiaus, Maltos ordino ir „Carito“ teikiamą neatlygintiną pagalbą.
Savivaldybė su šiomis organizacijomis derina, kokios konkrečios pagalbos reikia kiekvienam žmogui.
Kriziniais atvejais pagalba pradedama nedelsiant
Šiauliuose skubios pagalbos planas taikomas išskirtinėmis krizės aplinkybėmis. Jis gali būti pasitelkiamas, kai dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės žmogus negali likti vienas, o jį prižiūrėjęs artimasis patenka į ligoninę arba dėl kitos nenumatytos priežasties nebegali pasirūpinti sergančiuoju.
Apie tokią situaciją gali pranešti bet kuris žmogus, bendruomenės nariai ar institucija. Gavus informaciją, aplinkybės įvertinamos nedelsiant, o paslaugos pradedamos teikti iš karto.
Ši pagalba Šiauliuose organizuojama visą parą. Miesto gyventojai dėl jos gali skambinti telefonu 1863.
Siūloma atsisakyti gavėjų skaičiaus ribojimo
Apžvalgos autoriai siūlo neberiboti paslaugų gavėjų skaičiaus iš anksto nustatytomis ribomis ir pagalbą organizuoti pagal realų gyventojų poreikį. Taip pat rekomenduojama apie tokias paslaugas daugiau informuoti seniūnijose, gydymo įstaigose ir vaistinėse, kad informacija pasiektų internetu nesinaudojančius senjorus.
Šiaulių miesto savivaldybė nenurodė, kiek dėl siūlomų pokyčių galėtų sutrumpėti laukimo laikas.
R. Pilypienė teigė, kad planuojant 2027 metų biudžetą buvo įvertintas laukiančiųjų pagalbos į namus skaičius. Kitiems metams numatoma skirti 60 proc. daugiau lėšų nei 2026 metais.