Vilnietis Karolis S., Lietuvoje ir Vokietijoje teistas 16 kartų, pripažintas kaltu dėl per konfliktą nužudyto žmogaus. Už 17-ąjį nusikaltimą jam skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Po išpuolio vyras grįžo į netoliese esantį viešbutį, kuriame gyveno. Ten susirinko daiktus ir į atskirą maišelį sudėjo drabužius, vilkėtus nusikaltimo metu. Karolis S. teigė supratęs, kad bus sulaikytas, o drabužių prireiks ekspertizei.
Peiliu smogė vidury dienos
Bylos duomenimis, žmogžudystė įvyko 2021 m. gegužės 18 d. apie 16.45 val. Vilniuje, Geležinkelio gatvėje, netoli pastato Nr. 15.
Konflikto su T. A. metu apsvaigęs nuo alkoholio Karolis S. peiliu smogė jam į krūtinę. Nukentėjusiajam buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda, sukėlusi ūmų širdies veiklos sutrikimą bei vidinį ir išorinį kraujavimą. Tą pačią dieną vyras mirė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Teisme pasakojo norėjęs tik išgąsdinti
Karolis S. teisme kaltę pripažino visiškai. Jis nurodė, kad įvykio dieną stoties rajone, prie baro, maždaug už 10 metrų nuo viešbučio, pamatė T. A. ir dar du pažįstamus vyrus. Priėjęs prie jų jis aiškinosi dėl pavogtų sportbačių. Šiuo klausimu vyrams susitaikius, tarp Karolio S. ir T. A. kilo naujas ginčas dėl vagysčių.
Kaltinamasis teigė baiminęsis, kad T. A. jį vėl sumuš. Todėl iš dešinės kišenės išsitraukė viena ranka atlenkiamą peilį, kurį, jo teigimu, nuolat nešiojosi dėl ankstesnio T. A. terorizavimo, nes pats nesijautė galintis apsiginti.
Karolis S. aiškino norėjęs smogti į petį, tačiau T. A. pasitraukė ir peilis pataikė į krūtinę. Jis dūrė vieną kartą. Kaltinamasis teigė siekęs tik pagąsdinti ir sužeisti oponentą, kad šis nuo jo atsitrauktų.
Po įvykio Karolis S. nuėjo į viešbutį, kartu pasiimdamas peilį. Pro langą jis matė atvykusią greitąją pagalbą ir suprato, kad nukentėjusiojo būklė sunki. Vyras teigė meldęsis, kad T. A. nemirtų, nes išeidamas jį dar matė gyvą.
Į viešbutį jis esą grįžo susidėti daiktų, nes žinojo, kad bus suimtas. Po 10–12 minučių atvyko policija. Peilį Karolis S. buvo numetęs po kambario spintele, tačiau, jo teigimu, jo neslėpė. Jis persirengė, nusikaltimo metu vilkėtus drabužius sudėjo į maišelį ir perdavė pareigūnams, taip pat nurodė, kur yra peilis.
Vyras sakė padaręs labai didelę klaidą ir dėl to besigailintis. Anot jo, konfliktų su T. A. būta ir anksčiau. Jie buvo gyvenę viename kambaryje, o T. A. buvo kaltinęs jį narkotikų vagyste, nors Karolis S. tai neigė.
Kaltinamasis nurodė tą dieną išgėręs apie penkis butelius alaus. Jo teigimu, tuo metu jis maždaug du mėnesius kasdien vartojo alkoholį, todėl mano, kad blaivus nebūtų taip pasielgęs.
Karolis S. sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu ir teigė manantis, kad jo suma net per maža, nes buvo atimta žmogaus gyvybė. Jis apie 10 metų gyveno Vokietijoje, vėliau grįžo į Lietuvą. Nedirbo dėl prastos širdies būklės ir trombozės kojoje, nes negalėjo dirbti sunkaus fizinio darbo.
Neįgalumo vyras neturėjo. Iki sulaikymo gaudavo 180 Eur bedarbio pašalpą, iš kurios mokėdavo už viešbutį. Taip pat buvo išleidęs Vokietijoje sukauptas santaupas, todėl jam padėdavo mama.
Nužudytojo artimieji prašė atlyginti žalą
Nužudytojo motina teisme pasakojo įvykio dieną apie 14–15 val. susitikusi su sūnumi prie viešbučio ir davusi jam 40 eurų, kad šis susimokėtų už viešnagę. Jie planavo vėliau kartu važiuoti namo. Moteris iš tolo stotyje taip pat matė Karolį S.
Sūnus maždaug mėnesį buvo apsistojęs stoties rajono viešbutyje, nes motina buvo supykusi dėl jo gėrimo. Ji teigė, kad nors sūnus vaikystėje buvo sudėtingas, jų santykiai išliko labai geri. Jie kasdien susiskambindavo.
Nužudytasis anksčiau dirbo pas brolį pagalbiniu darbininku. Jis turėjo problemų dėl alkoholio ir buvo vartojęs narkotikus, tačiau, motinos teigimu, ne nuolat. Kai negerdavo, dirbdavo ir gyvendavo kartu su ja.
Motina pateikė 32 533 eurų ieškinį, kurį tikslino. Ji prašė atlyginti laidotuvių, drabužių ir paminklo išlaidas. Laidotuvės kainavo apie 2,5 tūkst. eurų, 550 eurų buvo išleista gedulingiems pietums, 200 eurų – drabužiams, 100 eurų – kunigo paslaugoms. Moteris taip pat buvo sudariusi sutartį dėl kapavietės įrengimo.
Į ieškinį įtraukta 320 eurų valstybės pašalpa. Kitų išmokų iš valstybės ar Teisingumo ministerijos fondų motina negavo. Neturtinę žalą ji įvertino 22 tūkst. eurų ir teigė, kad po sūnaus mirties jos savijauta labai pablogėjo.
Nužudytojo brolis apie tragediją sužinojo iš buvusio darbuotojo. Jis žinojo tik tiek, kad tarp T. A. ir Karolio S. kilo konfliktas. Maždaug mėnesį prieš mirtį jo brolis buvo apsistojęs viešbutyje prie stoties, o anksčiau gyveno su tėvais Trakuose.
Brolis taip pat pasakojo, kad likus dviem savaitėms iki žmogžudystės T. A. buvo patekęs į Lazdynų ligoninę dėl durtinės žaizdos. Jis esą sakė, kad kilo konfliktas su viešbutyje gyvenusiais žmonėmis dėl vagystės, tačiau neatskleidė, kas jį sužalojo. To jis nepasakė ir policijai.
Nužudytojo brolis nurodė, kad už laidotuves daugiausia mokėjo motina, tačiau pinigų skyrė ir jis. Gedulingi pietūs kainavo apie 500 eurų, o drabužius laidotuvėms pirko motina.
Skirta devynerių metų bausmė
Vilniaus apygardos teismas Karolį S. pripažino kaltu ir skyrė jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Nužudytojo motinai iš nuteistojo priteista 7 633 eurai turtinei žalai ir 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.