Dusulys lipant laiptais, patinusios kojos ir neįprastas nuovargis gali būti pirmieji širdies nepakankamumo požymiai. Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau ši būklė nustatoma, tuo daugiau galimybių ją pristabdyti ir išvengti sunkių komplikacijų.
„Per penkerius metus nuo diagnozės nustatymo miršta daugiau negu 50 proc. sergančiųjų šia liga, tačiau esama efektyvaus gydymo, reikšmingai gerinančio pacientų išgyvenamumą“, – sako dr. Kamilė Čerlinskaitė-Bajorė, neseniai Vilniaus universiteto Medicinos fakultete apgynusi daktaro disertaciją šia tema. Jos tyrimas parodė, kad ypač reikšmingos yra pirmosios savaitės po paciento hospitalizacijos.
Ne viena liga, o sindromas
Širdies nepakankamumas nėra atskira liga. Tai sindromas, pasireiškiantis dusuliu, kojų tinimu, širdies struktūros pokyčiais arba sutrikusia jos veikla.
Atliekant diagnostinius tyrimus gali būti nustatoma stazė – skysčių susikaupimas plaučiuose, kojose, pilve ar kitose kūno vietose. Taip pat nustatomi padidėję specifiniai biologiniai rodikliai. Dažniausiai širdies nepakankamumas tampa kitų, pirmiausia širdies ir kraujagyslių sistemos, ligų pasekme – tarsi galutine jų stadija.
Dažniausios priežastys yra padidėjęs kraujospūdis, arterinė hipertenzija, vainikinių širdies kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą, širdies vožtuvų ligos ir ritmo sutrikimai. Iš pastarųjų dažniausias yra prieširdžių virpėjimas.
Ši būklė taip pat gali išsivystyti po infekcijų sukelto širdies raumens uždegimo, todėl svarbi infekcinių ligų prevencija, ypač skiepai. Riziką didina ir paveldimos širdies ligos. Jei jų pasitaiko šeimoje, sveikatą reikėtų tikrinti dažniau.
Į kokius požymius būtina atkreipti dėmesį?
Širdies nepakankamumas yra lėtinė ir dažniausiai neišgydoma būklė, tačiau ankstyva diagnozė gali padėti ją kontroliuoti bei išvengti arba gerokai atitolinti sunkesnes komplikacijas. Pajutus pirmuosius požymius svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus.
Dažniausiai ir anksčiausiai pasireiškia dusulys fizinio krūvio metu. Pavyzdžiui, žmogus nebegali užlipti laiptais nesustodamas pailsėti. Kitas dažnas požymis – kojų tinimas. Jei žmogus serga širdies ir kraujagyslių ligomis ir kartu jaučia dusulį bei pastebi kojų tinimą, širdies nepakankamumo tikimybė gerokai padidėja.
Klaidinga manyti, kad ši būklė gresia tik vyresniems žmonėms. Nors su amžiumi rizika didėja, širdies nepakankamumas gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Jaunesniems žmonėms jį dažniau lemia paveldimos ligos, įgimtos širdies ydos arba persirgtas širdies raumens uždegimas.
Be to, dėl vis labiau plintančių rizikos veiksnių vis jaunesni žmonės susiduria su arterine hipertenzija ar miokardo infarktu.
Riziką padeda mažinti dalyvavimas prevencinėse programose, fizinis aktyvumas, kontroliuojamas kraujospūdis ir cholesterolis, nerūkymas bei alkoholio ir kitų kenksmingų medžiagų ribojimas arba visiškas atsisakymas.
Pirmosios savaitės po ligoninės – ypač svarbios
Ūminis širdies nepakankamumas gali būti pirmasis ligos pasireiškimas arba staigus, kartais palaipsnis, lėtinės būklės pablogėjimas. Tokiu atveju žmogui prireikia skubios pagalbos ir dažniausiai hospitalizacijos.
Pacientams, kuriems dėl ūminio širdies nepakankamumo tenka gulėti ligoninėje, mirties per artimiausius metus rizika siekia iki 25–30 proc. Tai gerokai daugiau nei sergant lėtine šios ligos forma. Apie 10 proc. pacientų miršta per pirmąsias 30 dienų po išrašymo, todėl šis laikotarpis laikomas ypač pažeidžiamu.
Klinikinių tyrimų analizė parodė, kad anksti pradėtas intensyvus medikamentinis gydymas pagerina išgyvenamumą, sumažina pakartotinių hospitalizacijų tikimybę ir gerina gyvenimo kokybę.
Pasak dr. K. Čerlinskaitės-Bajorės, pacientą po hospitalizacijos reikėtų apžiūrėti ne vėliau kaip per 30 dienų ir įvertinti, ar jam paskirtas optimalus gydymas. Pirmosios savaitės po išrašymo gali būti lemiamos, todėl pacientas turėtų gauti aiškų tolesnio stebėjimo planą ir širdies nepakankamumo paslaugą.
Pakartotinių hospitalizacijų galima išvengti
Pakartotinis patekimas į ligoninę dažnai reiškia, kad nebuvo iki galo užtikrintas tinkamas gydymas arba pats pacientas jo nesilaikė. Tyrimas parodė, kad nemažos dalies tokių hospitalizacijų galima išvengti laiku skyrus tinkamus vaistus.
Gydymo pagrindą sudaro medikamentai, tačiau ne mažiau svarbios konsultacijos, tinkama mityba, fizinis aktyvumas, būklės stebėjimas namuose ir kiti sveikos gyvensenos principai. Nors daug pacientų fizinį krūvį riboja, moksliniai tyrimai rodo, kad fizinė reabilitacija gali reikšmingai pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę.
Po ūminio širdies nepakankamumo gydymą galima gana greitai intensyvinti, tačiau gydytojai ne visada iš karto skiria visas rekomenduojamas dozes. Tam įtakos turi baimė dėl šalutinio poveikio, klaidingas įsitikinimas, kad moterims gydymas yra mažiau saugus, taip pat per didelis dėmesys kai kuriems tyrimų pokyčiams, pavyzdžiui, vidutiniškai pablogėjusiai inkstų funkcijai.
Šis reiškinys vadinamas klinikine inercija. Gydymo nutraukimas neretai sukelia sunkesnių pasekmių nei galimas šalutinis vaistų poveikis. Pagrindiniai gydymo tikslai yra ilgesnis gyvenimas, retesnės hospitalizacijos ir geresnė gyvenimo kokybė.
Viena dažniausių pakartotinio patekimo į ligoninę priežasčių – savavališkas gydymo nutraukimas. Riziką taip pat didina žalingi įpročiai, mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų nepaisymas. Geresnė savijauta nereiškia, kad liga išnyko ar kad vaistus galima nustoti vartoti savo nuožiūra.
Lietuvoje trūksta priežiūros galimybių
Idealiu atveju kiekvienam pacientui po išrašymo būtų sudaromas individualus stebėjimo planas, o širdies nepakankamumo paslauga suteikiama per 2–4 savaites, atsižvelgiant į ligos sunkumą. Šią paslaugą teikia gydytojas ir slaugytojas, tačiau labiausiai trūksta slaugytojų, todėl svarbu gerinti jų darbo sąlygas.
Šiuo metu Lietuvoje nepakanka galimybių pacientus tinkamai prižiūrėti ir po išrašymo iš ligoninės. Slauga namuose plėtojama, tačiau jos apimtis neatitinka poreikio. Su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos pasaulio šalys.
Pakartotinės hospitalizacijos sveikatos apsaugos sistemai sukuria didelę finansinę naštą. Kadangi tinkamas medikamentinis gydymas jų skaičių gali gerokai sumažinti, geresnė pacientų priežiūra padėtų mažinti ir sistemos išlaidas.
Prognozė išlieka sudėtinga
Širdies nepakankamumas laikomas viena didžiausių šiuolaikinės kardiologijos problemų. Jo prognozė gali būti panaši į onkologinių ligų arba net blogesnė – didelė dalis pacientų miršta per penkerius metus nuo diagnozės nustatymo.
Liga smarkiai paveikia kasdienybę: pacientams tenka vartoti daug vaistų, gali atsirasti psichologinių sunkumų, depresinių simptomų ir nerimo. Vis dėlto per pastaruosius 20–30 metų gydymas gerokai patobulėjo. Daugeliui pacientų galima padėti vaistais ir implantuojamais prietaisais.
Vis dėlto daliai žmonių liga progresuoja, stiprėja simptomai ir blogėja gyvenimo kokybė. Tokiais atvejais gali prireikti pagalbinės kraujotakos prietaiso, vadinamosios „dirbtinės širdies“, arba širdies transplantacijos. Ligai pasiekus galutinę stadiją, ne visada įmanoma suteikti veiksmingą gydymą, todėl svarbi ir prieinama paliatyvioji pagalba.