Atnaujintas daugiabučių modernizacijos finansavimo modelis turėtų suteikti daugiau galimybių renovacijoje dalyvauti ribotas pajamas ir turtą turintiems gyventojams. Didesnė parama pirmiausia bus nukreipta į namų ūkius, kuriems augančios energijos išlaidos būtų sunkiausiai pakeliamos, taip pat siekiant padėti jiems pasiruošti būsimiems pokyčiams energetikos srityje.
Taip teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė. Pasak jos, naujasis modelis ne tik mažins pažeidžiamų gyventojų finansinę naštą, bet ir skatins mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Paramos dydis priklausys nuo šildymo būdo
Pažeidžiamiems namų ūkiams bus taikomi du paramos lygiai. Jei daugiabutis šildomas iškastiniu kuru, valstybė kompensuos 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Neiškastiniu kuru šildomuose namuose parama sieks 50 proc.
Abiem atvejais visa apimtimi, tai yra 100 proc., bus kompensuojamos projekto rengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos.
Gyventojams nereikės rinkti papildomų pažymų
Pažeidžiamo namų ūkio statusas bus nustatomas pagal valstybės turimus duomenis. Todėl gyventojams nereikės patiems rinkti dokumentų ar papildomai įrodinėti, kad jie turi teisę į didesnę finansinę paramą.
Dar prieš teikiant paraišką bus galima pasitikrinti, ar tokia parama priklauso. Tai bus galima padaryti kreipiantis į APVA konsultacijų centrus, veikiančius visuose 10 Lietuvos regionų. Specialistai padės įvertinti daugiabučio atnaujinimo naudą ir paaiškins finansavimo sąlygas.
Kitiems savininkams paramą lems savivaldybė
Gyventojams, kurie nebus priskirti pažeidžiamų namų ūkių grupei, valstybės paramos dydis priklausys nuo naujo Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI). Jis apskaičiuojamas įvertinus gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo riziką.
Pagal šiuos kriterijus savivaldybės suskirstytos į tris grupes. Joms numatyta atitinkamai 15, 20 arba 25 proc. bazinė valstybės parama.
Dar 5 procentiniai punktai bus skiriami už kiekvieną projekte numatytą papildomai skatinamų priemonių grupę. Tai gali būti šilumos punkto, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, savivaldybės architektūros kokybės gaires atitinkantys sprendiniai arba skydinės modernizacijos technologijų naudojimas. Tokiu būdu bendra valstybės paramos dalis galės siekti iki 40 proc.
Nors tame pačiame name skirtingiems butų savininkams gali būti taikoma nevienoda paramos dalis, modernizacijos projektas išliks bendras visam daugiabučiui. Sprendimą dėl renovacijos, kaip ir anksčiau, priims butų ir kitų patalpų savininkai, o paraišką APVA teiks daugiabučio projekto administratorius.
Valstybės išmoka sumažins paskolos likutį
Renovacija ir toliau bus finansuojama lengvatinėmis paskolomis, kurių grąžinimo terminas galės trukti iki 20 metų. Baigus įgyvendinti projektą, valstybės išmokėta parama sumažins paskolos likutį, todėl savininkams reikės grąžinti tik nepadengtą sumą.
Pirmuosius penkerius metus paskoloms bus taikomos 3 proc. metinės palūkanos, o skirtumą iki rinkos kainos kompensuos valstybė. Nuo šeštųjų metų palūkanos bus kintamos ir susidės iš 3 proc. bei 6 mėnesių EURIBOR.
Orientacinis pavyzdys rodo, kad 50 kv. m butui tenkanti tinkamų finansuoti energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų suma galėtų siekti apie 7,2 tūkst. eurų. Iškastiniu kuru šildomame daugiabutyje, kai taikoma 80 proc. parama, gyventojui liktų padengti apie 1,4 tūkst. eurų. Neiškastiniu kuru šildomame name, kuriame parama siektų 50 proc., gyventojo dalis sudarytų apie 3,6 tūkst. eurų.
Tiksli suma priklausys nuo buto ploto, pasirinktų modernizacijos priemonių ir išlaidų, kurios bus pripažintos tinkamomis finansuoti.
Numatoma atnaujinti apie 640 daugiabučių
Artimiausiu metu planuojamame skelbti kvietime ketinama finansuoti apie 640 daugiabučių kompleksinės modernizacijos projektų. Jie apims daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių, iš kurių beveik 8 tūkst. priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams.
Visi atnaujinami pastatai turės pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę. Taip pat numatoma, kad šilumos energijos sąnaudos juose sumažės bent 40 proc.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.