Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) direktorius Audrius Šimaitis teigia, kad įstaigos finansines problemas nulėmė ne vien dabartiniai valdymo sprendimai. Prie jų, pasak jo, prisidėjo ankstesnė ligoninių sujungimo reforma ir iki KUL veiklos pradžios nustatyta darbuotojų atlyginimų sistema.
Viena esminių priežasčių, direktoriaus vertinimu, yra aukšti darbo užmokesčio koeficientai, patvirtinti dar prieš pradedant veikti naujajai ligoninei. Dėl jų, didėjant medikų atlyginimams, KUL turi padengti didesnę išlaidų dalį nei kitos gydymo įstaigos.
2022 metų spalį ir lapkritį, prieš KUL veiklos pradžią, buvo pakeista tuometinės ligoninės darbo apmokėjimo tvarka. Darbuotojų atlyginimai dėl to padidėjo mažiausiai 30 proc. A. Šimaitis nurodo, kad mažiausias KUL gydytojų atlyginimo koeficientas siekia 4,6, o slaugytojų – 2,9. Tuo metu valstybės finansavimas atlyginimų didinimui skaičiuojamas pagal mažesnius nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatytus koeficientus.
Dar viena finansinių sunkumų priežastis, pasak KUL vadovo, yra nepakankamas ligoninių sujungimo reformos finansavimas. Jo vertinimu, šios reformos įgyvendinimas kainavo mažiausiai 40 mln. eurų.
Siekdama suvaldyti situaciją, ligoninės vadovybė pasiūlė vieneriems metams įšaldyti galiojančią darbo apmokėjimo tvarką ir laikinai nebedidinti atlyginimų. Tai būtų daroma iki naujos kolektyvinės šakos sutarties 2028 metams. A. Šimaitis teigia, kad derybos su darbuotojais ir profesine sąjunga dar vyksta.
Direktorius pripažįsta, kad darbuotojų lūkesčiai yra suprantami ir teisėti, tačiau teigia neturintis atsakymo, kodėl darbuotojai turėtų atsisakyti koeficientų, kuriuos sudarė valstybės sukurtos sąlygos ir kurie įtvirtinti sutartyse.
A. Šimaitis pabrėžia, jog ligoninės vadovybė atsako už dabartinius sprendimus, tačiau viena negali pašalinti ankstesnių sprendimų sukeltų finansinių padarinių. 2023 metais KUL finansinis deficitas siekė 12,3 mln. eurų, o vėliau jį pavyko sumažinti iki 5,7 mln. eurų. Šiuo metu darbo užmokesčiui tenka apie 80 proc. visų ligoninės išlaidų.
Vadovas ragina valstybę kartu ieškoti sprendimo, kuris padėtų atkurti ligoninės finansinį stabilumą ir kartu nepažeistų teisėtų darbuotojų lūkesčių. Jis taip pat kelia klausimą, ar valstybė neturėtų prisiimti atsakomybės už jos pačios inicijuotos reformos pasekmes.
Įspėjo dėl galinčio vėluoti darbo užmokesčio
Kaip skelbė ELTA, KUL profesinės sąjungos nepritarė vadovybės siūlymui keisti atlyginimų skaičiavimo modelį. Pagal siūlomą tvarką darbo sutartyse įrašyti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai būtų mažinami, o skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi.
Profesinės sąjungos teigia, kad 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis išliktų nepakitęs, tačiau vėlesnis jo augimas galėtų sulėtėti, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis anksčiau Eltai sakė, kad nepritarimas siūlomam modeliui nereiškia nei finansinių problemų neigimo, nei atsisakymo prisidėti prie jų sprendimo. Vis dėlto profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų didėjimo garantijų ir išsamių duomenų, kurie pagrįstų siūlomų pakeitimų būtinybę.
Ligoninės vadovybė perspėja, kad nepakeitus dabartinės sistemos iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas papildomai padidėtų 11–15 mln. eurų. Taip pat nurodoma, kad dėl sudėtingos finansinės padėties nuo 2027 metų vasario atlyginimai gali būti pradėti mokėti vėluojant.
Praėjusią savaitę vykusiame neeiliniame KUL dalininkų susirinkime Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas ligoninės vadovybei skyrė dvi savaites pateikti išsamią informaciją apie įsiskolinimus, finansų planavimą ir išlaidas. Taip pat paprašyta parengti finansinės padėties stabilizavimo planą.
2026 metų pirmąjį pusmetį KUL patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba jau ketverius metus iš eilės. Tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina galimybes užtikrinti paslaugų teikimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, KUL pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys didėja, tačiau sąnaudos auga dar sparčiau.
2025 metais ligoninėje dirbo 3 020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos sudarė beveik 162 mln. eurų. KUL Klaipėdos mieste veikia nuo 2023 metų.