Spalio 26-oji – pirmoji darbo diena po laikrodžių persukimo į žiemos laiką. Dėl to vakare sutemsta anksčiau, o laukiniai gyvūnai aktyviausiai juda būtent tamsiuoju paros metu – sutemus ir prieš aušrą. Keliuose jų daugiausia pasirodo maždaug nuo 17 iki 23 valandos bei nuo 4 iki 5 valandos ryto. Rudenį susidūrimų riziką papildomai padidina elnių ir briedžių ruja.
Gamtos fotografo, ornitologo ir rašytojo Mariaus Čepulio teigimu, per pastaruosius metus laukinių gyvūnų Lietuvoje padaugėjo kelis kartus.
Kodėl laukiniai gyvūnai keliuose tampa vis didesne problema?
Švelnesnės žiemos lemia didesnį jauniklių išgyvenamumą, todėl gyvūnų populiacija auga. Kartu intensyvėjantis eismas didina tikimybę, kad jų keliai susikirs su automobiliais.
Apie galimą laukinių gyvūnų pasirodymą perspėja kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“. Jis įrengiamas tose vietose, kur gyvūnai kelią kerta dažniausiai, ypač miškinguose ir neaptvertuose kelių ruožuose.
Alytaus policijos pareigūnai vairuotojams rekomenduoja:
- Rinktis tokį greitį, kad prireikus būtų galima saugiai sustoti;
- Atidžiai stebėti kelkraščius, ypač ten, kur kelias apsuptas krūmų ar medžių;
- Išvydus gyvūną, gerokai sumažinti greitį ir važiuoti labai lėtai;
- Turėti omenyje, kad gyvūnai neretai juda bandomis – paskui vieną gali pasirodyti ir kiti;
- Nedaryti staigių manevrų, nes bandymas išvengti susidūrimo gali baigtis išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą arba griovį;
- Nespiginti gyvūnui į akis šviesomis ir nenaudoti garso signalo, nes išgąsdintas jis gali elgtis nenuspėjamai.
Kaip elgtis, jei susidūrimo išvengti nepavyko?
Pirmiausia būtina pasirūpinti savo ir kitų eismo dalyvių saugumu:
- Įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir apsivilkti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais;
- Avarinio sustojimo ženklą pastatyti 50 metrų už automobilio, o gyvenvietėje – 25 metrų atstumu;
- Skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdyti operatoriaus bei pareigūnų nurodymus;
- Pagalbos laukti automobilyje arba saugioje vietoje už kelio ribų. Prie gyvūno, net jei jis gyvas ir sužeistas, eiti negalima – taip pat draudžiama bandyti jį patiems patraukti nuo važiuojamosios dalies.
Sužeistas laukinis gyvūnas gali būti pavojingas, o važiuojamojoje kelio dalyje esantis žmogus rizikuoja būti partrenktas.
Informaciją gavęs Bendrasis pagalbos centras ją perduoda Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, o šis informuoja kitas atsakingas institucijas. Gyvu sužeistu gyvūnu rūpinasi gyvūnų globos organizacija, o žuvusiu – medžioklės plotų naudotojai arba savivaldybė.
Dažniausiai vairuotojai suklysta bandydami apžiūrėti gyvūną ar nutempti jį nuo kelio, vaikščiodami važiuojamąja dalimi be ryškiaspalvės liemenės, nepažymėdami įvykio avariniu ženklu arba išvažiuodami iš įvykio vietos niekam apie jį nepranešę.
Kada būtina informuoti policiją ir kokia atsakomybė gresia?
Kelių eismo taisyklių XXIX skyriuje numatyta, kad policijai reikia pranešti, jei per eismo įvykį žuvo ar buvo sužeistas žmogus, jei dalyviai nesutaria dėl aplinkybių arba jei padaryta turtinė žala, tačiau nukentėjusiojo vietoje nėra ir jam neįmanoma pranešti apie įvykį. Apie partrenktą ar sužeistą laukinį gyvūną visais atvejais būtina informuoti numeriu 112.
Jeigu apgadintas tik automobilis ir nėra požymių, kad įvykis įvyko dėl vairuotojo kaltės, policijos ekipažas paprastai nekviečiamas. Pareigūnai į vietą siunčiami išimtiniais atvejais, kai kyla įtarimų, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, neturi teisės vairuoti arba registruose nepavyksta nustatyti asmens tapatybės, transporto priemonės duomenų ar dokumentų autentiškumo.
Tokiose situacijose pradedama teisena, o atsakomybė nustatoma tik atlikus išsamų tyrimą. Pasitraukimas iš įvykio vietos, kai vairuotojas privalėjo pranešti policijai, atsižvelgiant į aplinkybes laikomas pažeidimu. Už tai gali būti skirta iki 2 600 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti iki 36 mėnesių.
Alytaus apskrities policijos pareigūnai ragina būti ypač atidiems temstant ir anksti ryte – atsargesnis vairavimas gali padėti išvengti susidūrimo su laukiniu gyvūnu.