Vytautui Landsbergiui atliekami tyrimai, o jo sveikatą ligoninėje atidžiai stebi medikai. Šiuo metu profesoriaus būklė yra stabili ir gerėja.
Sūnus pranešė apie tėvo sveikatą
Kaip skelbė 15min.lt, su V. Landsbergio sūnumi Vytautu V. Landsbergiu susisiekę žurnalistai išgirdo, kad profesoriaus būklę nuolat vertina gydytojai.
Pasak sūnaus, situacija kontroliuojama, o sveikata gerėja. Profesorius kol kas dar liks ligoninėje.
ELTA cituojamas V. V. Landsbergis nurodė, kad buvo šiek tiek pablogėjusi tėvo sveikata, tačiau vėliau ji pagerėjo. Anot jo, ligoninėje atliekami įprasti sveikatos patikrinimai.
Anksčiau tv3.lt skelbė, kad spalio 18-ąją V. Landsbergis paminėjo 94-ąjį gimtadienį. ELTA priminė, jog praėjusį rudenį medikų pagalbos jam taip pat prireikė – tuomet profesorius buvo paguldytas į Santaros klinikas.
Pirmadienį taip pat pranešta, kad rugsėjo pabaigoje į Santaros klinikas buvo paguldytas prezidentas Valdas Adamkus. Iš ligoninės jis išleistas ir toliau sveiksta namuose.
Gimtadienį pasitiko su sveikinimais
Spalio 18-oji V. Landsbergiui buvo ypatinga – tą dieną pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas minėjo 94-ąjį gimtadienį.
Profesorius padėkojo jį prisiminusiems ir pasveikinusiems žmonėms. Jis taip pat atskirai dėkojo Aidijai ir visiems čiurlioniukams, kurie jo garbei atliko dainą.
Gimtadienio proga prie V. Landsbergio namų Žvėryne susirinko jį pagerbti norėję žmonės. Fotografijose matyti gėlėmis apdovanotas sukaktuvininkas ir jį sveikinusi minia. Prie namų tradiciškai dainavo choras.
V. Landsbergio kelias
Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. Kaune, inteligentiškoje šeimoje. Jo tėvas, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, buvo žinoma kultūros ir meno asmenybė, o motina Ona Jablonskytė-Landsbergienė buvo kalbininko Jono Jablonskio dukra.
1955 m. jis baigė Lietuvos konservatoriją, dabar vadinamą Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kur studijavo fortepijoną. Vėliau pradėjo dėstyti muzikos istoriją ir tapo profesoriumi. Jo muzikologo darbai buvo pripažinti Lietuvoje ir užsienyje.
1988 m. V. Landsbergis įsitraukė į Sąjūdžio veiklą ir netrukus tapo jo lyderiu. 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai paskelbus Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, jis tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovu.
Vadovaujant šaliai teko susidurti su ekonomine blokada, politiniu spaudimu ir Sausio 13-osios įvykiais. V. Landsbergio ryžtas bei diplomatiniai gebėjimai, kaip teigiama, padėjo tarptautinėje arenoje įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę.
Pasitraukęs iš aktyvios politikos, jis išliko svarbus visuomenės ir kultūros veikėjas. V. Landsbergis dirbo Europos Parlamente, rašė politinius ir kultūrinius komentarus, yra daugelio knygų bei straipsnių apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir politiką autorius. Jo veikla įvertinta daugybe apdovanojimų, tarp jų – tarptautiniais garbės ženklais.
V. Landsbergio žmona buvo Gražina Ručytė-Landsbergienė. Pora užaugino tris vaikus: Jūratę Landsbergytę, Birutę Landsbergytę-Cechanavičienę ir Vytautą V. Landsbergį.