Siekiant Lietuvoje įgyvendinti visuotinį šaukimą, gali būti sugriežtinta privalomosios karo tarnybos tvarka ir sumažintas galimybių jos išvengti skaičius. Kartu svarstoma, kaip tarnybą suderinti su studijomis, teigia kariuomenės pulkininkas Gintaras Koryzna. Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas mano, kad pirmiausia į tarnybą turėtų būti kviečiami mokyklą baigę 18–19 metų jaunuoliai, o ateityje prievolė turėtų apimti ir moteris.
T. Godliauskas laidoje „ELTA pokalbis“ sakė, kad valstybė siekia tiek vyrų, tiek moterų tarnybos – kariuomenėje arba kitomis formomis ir modeliais, kuriuos sukurtų krašto apsaugos sistema.
Jo teigimu, pagrindinė šaukiamųjų grupė turėtų būti 18–19 metų jaunuoliai, kurie pareigą valstybei atliktų iškart po mokyklos baigimo. Kitoms amžiaus grupėms, pasak jo, galėtų būti paliktas savanoriškumo principas.
Asociacijos vadovas nurodė, kad jauni žmonės, baigę mokslus ir tampantys visaverte valstybės visuomenės dalimi, turėtų įgyti bazinių žinių bei suprasti savo indėlį į valstybę tuo metu, kai jo prireiks. Todėl, jo manymu, verta svarstyti ne visą amžiaus intervalą, o konkrečiai 18–19 metų grupę – baigus mokyklą iškart atlikti pareigą valstybei.
Vyresniems žmonėms, anot T. Godliausko, privalomumo principas nebūtinai turėtų būti taikomas. Tačiau galimybė tarnauti turėtų išlikti ir vyresniems nei 35 metų asmenims, kurie anksčiau dėl įvairių priežasčių to negalėjo padaryti, bet dabar, dėl geopolitinės įtampos ar asmeninio noro, norėtų prisijungti.
Kariuomenė rengia kelis galimus modelius
Pulkininkas G. Koryzna teigė, kad kariuomenė pritaria visuotiniam šaukimui ir šiuo metu rengia kelis galimus tarnybos modelius. Galutinis sprendimas, pasak jo, priklausys nuo politikų.
Kariuomenė yra parengusi maždaug keturis ar penkis variantus, kaip galėtų būti organizuojama privalomoji karo tarnyba. G. Koryzna pabrėžė, kad svarstoma kryptis – mažiau išimčių ir mažiau galimybių išvengti tarnybos.
Didesnį karių poreikį lemia naujų pajėgumų kūrimas, formuojama divizija ir nauji kariuomenės padaliniai. Kartu sulaukiama kritikos dėl nevienodų sąlygų jaunuoliams, nes daliai jų tarnyba atidedama.
Vis dėlto, svarstant pakeitimus, ketinama atsižvelgti ir į jaunuolių pastangas siekti aukštojo išsilavinimo. G. Koryzna teigė, kad taip būtų bandoma išvengti dvigubų standartų ir atliepti tų jaunuolių lūkesčius, kurie paskutinius dvejus ar trejus mokyklos metus intensyviai rengėsi stojimui į Oksfordą, Harvardą ar kitą aukštąją mokyklą.
Vienas iš svarstomų sprendimų – tarnybą išskaidyti į dalis: vieną mėnesį atlikti vienais metais, antrąjį – kitais, o trečiąjį – trečiais metais. Taip būtų įskaitytas pradinis privalomasis karinis parengimas.
Pulkininkas pabrėžė, kad prieš pasirenkant konkretų modelį jis turi būti aptartas krašto apsaugos sistemos viduje, įvertinus, kiek ir kokių specialistų reikės šalies gynybai.
Priimant daugiau šauktinių, reikėtų pasirūpinti ne tik jų apgyvendinimu, apranga, ekipuote ir ginkluote, bet ir kariniam rengimui skirta infrastruktūra. Be to, išliktų rezervo rengimo bei kartotinių mokymų poreikis.
G. Koryznos teigimu, kariuomenei būtų sudėtinga visus šiuos darbus subalansuoti ir vykdyti vienu metu. Jo vertinimu, dabar turimos ir artimiausiu metu planuojamos įrengti karinio rengimo infrastruktūros greičiausiai nepakaktų.
Todėl pereinamuoju laikotarpiu gali tekti pasitelkti privatų verslą – nuomotis šaudyklas, o galbūt iš privačių bendrovių pirkti ir maitinimo paslaugas, kol kariuomenė ir krašto apsaugos sistema pasirengs reikiamą infrastruktūrą.
Vieno šauktinio apranga, ekipuotė ir parengimas, pasak pulkininko, kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Į šią sumą neįtrauktos degalų, transporto ir kitos papildomam kariniam rengimui reikalingos išlaidos.
Rezultatai, anot iniciatorių, būtų matomi ne iš karto
T. Godliauskas mano, kad visuotinio šaukimo poveikis atsiskleistų palaipsniui. Ilgainiui, jo teigimu, stiprėtų gyventojų pasirengimas, pilietiškumas, patriotiškumas ir pasiryžimas ginti valstybę.
Kaip pavyzdį jis pateikė Suomiją, kurioje, jo teigimu, 80 proc. žmonių prireikus dabar pat imtųsi ginti valstybę. Lietuvoje toks rodiklis esą yra dvigubai mažesnis.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas taip pat nurodė, kad Suomijoje karinėje struktūroje dirba apie 13 tūkst. apmokamų pareigūnų, iš jų, jo vertinimu, maždaug 9 tūkst. yra uniformuoti. Per metus ši sistema parengia 22 tūkst. šauktinių ir 30 tūkst. rezervistų, o bendras rezervo skaičius siekia beveik milijoną.
T. Godliausko teigimu, Lietuva turėtų judėti panašia kryptimi ir vertinti piliečių rengimą plačiau nei vien mokymą ginklu ginti šalį. Valstybės gynybai, jo manymu, reikalingi ir sveikatos apsaugos darbuotojai, taip pat įmonėse bei kitose organizacijose dirbantys žmonės, galintys užtikrinti svarbiausių funkcijų tęstinumą.
Jis pabrėžė, kad valstybės gynyba yra visų reikalas, o parengtų piliečių, turinčių valią ginti savo šalį, įsitraukimas yra pagrindinė gynybinė galia.
ELTA primena, kad Seimo konservatoriai siūlo atsisakyti privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkų sąrašo sudarymo atsitiktine tvarka ir nuo 2030 metų sausio 1 dienos įvesti visuotinį šaukimą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį, komentuodamas šį siūlymą, sakė, kad pirmiausia būtina įvertinti kariuomenės pajėgumą parengti didesnį šauktinių skaičių. Šis klausimas, pasak jo, bus svarstomas artimiausiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.
Rugsėjį Prezidentūroje pasirašyta chartija, kuria 63 organizacijos įsipareigojo remti visuotinės gynybos ir visuomenės pasirengimo iniciatyvas bei visuotinio šaukimo įteisinimą iki 2030 metų.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ rugpjūtį atlikto tyrimo duomenimis, 76 proc. apklaustų gyventojų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 metų.
Daugiau nei 25 proc. apklaustųjų norėtų, kad visuotinis šaukimas būtų įgyvendintas iki 2030 metų, o 51 proc. palaiko jo įvedimą „kuo greičiau“. Dar beveik 8 proc. pritartų šaukimui po 2030 metų. 12 proc. respondentų mano, kad Lietuvai visuotinio šaukimo apskritai nereikia, o 4 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi.