Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre sulaukė sąjungininkų kritikos po pokalbio su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Premjeras paaiškino, kodėl nusprendė jam paskambinti, ir aptarė galimus kelius į taiką, skelbia „Reuters“.
Tokie tiesioginiai kontaktai skiriasi nuo pastaraisiais metais Vakarų Europos lyderių taikytos praktikos vengti pokalbių su Kremliaus vadovu. Todėl J. Støre sprendimas bendrauti su V. Putinu sulaukė sąjungininkų nepasitenkinimo.
Trečiadienį, spalio 28 d., Norvegijos premjeras dar kartą gynė savo sprendimą. Jis teigė, kad kartu su Suomijos prezidentu A. Stubbu daugiausia dėmesio skyrė tam, kokių veiksmų reikia, kad karas nesitęstų dar ilgus mėnesius ir kad susitarimo paieškos netaptų dar sudėtingesnės.
Nesitiki, kad Putinas pakeis poziciją
J. Støre pripažino nemanantis, kad pokalbis privers V. Putiną pakeisti savo nuomonę. Vis dėlto, jo vertinimu, svarbu, kad Rusijos vadovas išgirstų būtent Europos šalių poziciją, o ne tik Jungtinių Valstijų siunčiamas žinutes.
Norvegijos vyriausybės vadovas sakė nesitikintis, kad V. Putinas pakeis savo požiūrį, tačiau pabrėžė, jog Europos pozicija jam buvo išdėstyta aiškiai. J. Støre taip pat išreiškė susirūpinimą, kad dalis šių žinučių Kremliaus vadovo nepasiekia, kai su juo kalbasi amerikiečiai.
Įvardijo galimus žingsnius karo veiksmams mažinti
Norvegija, pasak J. Støre, suinteresuota priemonėmis, kurios galėtų sumažinti įtampą ir karo veiksmų intensyvumą.
Tarp galimų veiksmų jis paminėjo išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą Rusijoje ir Ukrainoje nutraukimą. Taip pat buvo kalbama apie smūgių Ukrainos grūdus gabenantiems laivams sustabdymą ir apsikeitimą karo belaisviais.
Pokalbis telefonu įvyko prieš lapkritį Abu Dabyje planuojamas Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybas.
J. Støre taip pat pasisakė apie Ukrainos teritorijų klausimą galimo taikos susitarimo kontekste. Jo teigimu, Rusija šiuo metu kontroliuoja beveik 20 proc. Ukrainos teritorijos, tačiau Ukraina nepasirašys susitarimo, kuriuo teisiškai pripažintų šių teritorijų praradimą.
Kartu Norvegijos premjeras iškėlė klausimą, ar dabartinė fronto linija galėtų tapti derybų atspirties tašku, net jei Ukraina okupuotų žemių nepripažintų Rusijos teritorija.
J. Støre pabrėžė, kad Ukraina niekada nesutiks teisiškai pripažinti praradusi savo teritorijas. Tačiau, jo vertinimu, atskirai reikėtų svarstyti, ar dabartinė fronto linija galėtų būti laikoma realybe ir pagrindu deryboms.
Dar vienu svarbiu klausimu jis įvardijo Ukrainai po taikos susitarimo suteikiamas saugumo garantijas. J. Støre nuomone, nuo jų didele dalimi priklausys tolesnė taikos proceso eiga.
Norvegijos premjeras teigė, kad pagrindinis klausimas yra tai, kokios saugumo garantijos galėtų būti suteiktos Ukrainai po taikos susitarimo. Pasak jo, V. Putinas pripažįsta, kad tai yra esminė problema.