33-ejų Mikayla Jones apie ypatingą šeimos paslaptį Ohajo valstijoje esančio namo kieme nieko nežinojo. Paaiškėjo, kad ten net pusę amžiaus buvo saugoma laiko kapsulė, apie kurią moteris išgirdo likus vos savaitei iki suplanuoto giminaičių susitikimo.
Žinia šeimą pasiekė per pokalbių grupę, kai M. Jones močiutė pakvietė artimuosius susirinkti ir atsinešti po patiekalą bendram stalui. Vis dėlto susitikimas turėjo ir kitą, neįprastą tikslą – visi kartu ketino atkasti prieš 50 metų paslėptą kapsulę, rašė „People“.
M. Jones sakė iki tol nė nenutuokusi apie šį šeimos sumanymą. Tik gavusi kvietimą ji sužinojo, kad jų kieme pusę amžiaus glūdėjo laiko kapsulė.
Šeima pagaliau atvėrė penkis dešimtmečius saugotą kapsulę
2026 metų liepos 18 dieną M. Jones su giminaičiais susitiko Ašlande, Ohajo valstijoje. Prie jos tetos ir dėdės namo esančiame priekiniame kieme šeimos narių laukė nelengva užduotis – iškasti betoninę talpyklą, kurioje daugybę metų buvo laikomi įvairūs daiktai.
Į susitikimą atvyko pusbroliai, pusseserės, vyresni šeimos nariai ir net šeimos draugų artimieji. Kai kurie jų giminaičiai prieš daugelį metų taip pat prisidėjo prie kapsulės turinio.
Šią idėją sugalvojo M. Jones prosenelis Rogeris Steineris. Jis norėjo ateities kartoms palikti liudijimą apie šeimos gyvenimą ir to meto kasdienybę.
Prie sumanymo prisidėjo jo dukra Miriam, M. Jones močiutė. Ji kartu su kitais artimaisiais ir draugais rinko daiktus, kurie turėjo išlikti ateities šeimai.
R. Steineris kapsulės paruošimą vertino itin rimtai. Kad betoninė talpykla kuo geriau apsaugotų turinį, jis konsultavosi su kapinių specialistais, jos vidų padengė apsaugine danga, įbėrė kačių kraiko drėgmei sugerti ir viską kruopščiai užsandarino.
Dalis artimųjų siūlė kapsulę atidaryti po 25 metų, tačiau galiausiai šeima nusprendė laukti visus 50 metų. M. Jones močiutė, kapsulės užkasimo metu buvusi maždaug 27-erių, iki šiol prisiminė tikslią jos vietą.
Kai atėjo ilgai laukta diena, iš žmonių, kurie prieš pusę amžiaus prisidėjo prie kapsulės, gyvi buvo likę vos aštuoni. Tarp jų buvo ir 99 metų M. Jones tėvo pusseserė.
Po žeme daiktus pažeidė drėgmė, bet radiniai vis tiek nustebino
Atidarius betoninę kapsulę šeimos laukė ne tik džiaugsmas. Paaiškėjo, kad per ilgus metus į vidų prasiskverbė drėgmė.
Nors R. Steineris buvo pasirūpinęs apsauga, nemažai laikraščių ir kitų popierinių daiktų apipelijo. Vis dėlto artimieji ėmėsi darbo: užsimovę pirštines jie atsargiai rūšiavo išlikusius radinius, leidusius pažvelgti į 1976 metų gyvenimą.
Kapsulėje buvo rasta seni televizijos programų žurnalai „TV Guide“, leidiniai „Reader’s Digest“, automobilių valstybiniai numeriai, cigarai, žiebtuvėliai, viskio buteliai, pilni „Coca-Cola“ buteliukai, „Hershey’s“ šokolado milteliai ir strėlių antgaliai.
Vienas keisčiausių radinių buvo sandariai uždarytas kramtomosios gumos pakelis. Po žeme jis išbuvo 50 metų. M. Jones juokavo, kad greičiausiai niekas jo nebandė ir geriausia būtų jo apskritai neliesti.
Tarp daiktų šeima aptiko ir iš Nyderlandų atvežtą alaus butelį. Jo viduje buvo vieno giminaičio ranka rašytas laiškelis.
Dar vienas neaiškios paskirties radinys priminė kasos aparatą arba skaičiavimo mašiną. M. Jones spėjo, kad šis prietaisas galėjo priklausyti jos dėdei, kuris anksčiau turėjo degalinę.
Emocingiausi radiniai buvo ne tie, kurie atrodė vertingiausi
Didžiausią įspūdį šeimai paliko ne daiktai, o asmeniniai artimųjų palikti prisiminimai.
Vienas svarbiausių radinių buvo M. Jones močiutės laiškas savo vaikams. Jame ji aprašė, kur tuo metu gyveno šeima ir kokios buvo jų kasdienybės aplinkybės. Laiškas buvo rašytas suvokiant, kad po 50 metų, kai kapsulė bus atidaryta, jos pačios gali nebebūti gyvųjų tarpe.
M. Jones ypač sujaudino ir prosenelės ranka parašytas dokumentas. Prosenelė mirė, kai M. Jones buvo maždaug 12 ar 13 metų, todėl šis radinys jai tapo galimybe išsaugoti bent dalelę artimo žmogaus.
Šeima taip pat rado seną sodybos nuotrauką. Joje pastatas buvo nufotografuotas būtent tą dieną, kai kapsulė buvo užkasta. Fotografija padėjo M. Jones įsivaizduoti, kaip tuo metu gyveno jos artimieji ir kokią reikšmę jiems turėjo noras palikti pėdsaką būsimoms kartoms.
Prosenelio palikimas M. Jones tapo neįkainojama dovana
M. Jones pabrėžė, kad šeimai nerūpėjo materialioji rastų daiktų vertė. Kiekvienas jų simbolizavo žmogų, kuris kadaise nusprendė ateities kartoms perduoti dalį savo gyvenimo.
Laiko kapsulės sumanytojas R. Steineris mirė 1989 metais, likus ketveriems metams iki M. Jones gimimo. Todėl moteris niekada neturėjo galimybės jo sutikti, tačiau būtent jo idėja po daugelio metų subūrė visą šeimą.
Dabar M. Jones ir jos seserys svarsto pačios sukurti laiko kapsulę. Tačiau šįkart jos tikriausiai rinktųsi kitokį saugojimo būdą, kad daiktai būtų geriau apsaugoti nuo drėgmės.
Moteris teigė, kad ši patirtis jai tapo ypatingu prosenelio palikimu. Nors ji niekada negalėjo jo pažinti, galėjo prisiliesti prie to, kas jam buvo svarbu ir ką jis sąmoningai paliko žmonėms, kurių galbūt niekada nesutiks.