Lietuvos krašto apsaugos ministerija derasi dėl amerikiečių dirbtinio intelekto sistemos „Palantir“ įsigijimo. Šis sprendimas šalies biudžetui galėtų atsieiti šimtus milijonų eurų.
„Palantir“ skirta apdoroti didelius ir skirtingus duomenų kiekius, pagal juos nustatyti norimus taikinius, o prireikus – padėti juos likviduoti.
Nors sistema laikoma pažangia, Europoje netyla diskusijos dėl jos patikimumo ir galimos priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų. Vokietija jau paskelbė, kad savo kariuomenėje šios technologijos nediegs, nes dėl jos Bundesveras galėtų tapti priklausomas nuo amerikiečių.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pripažįsta negalintis visiškai garantuoti sistemos patikimumo, tačiau mano, kad Lietuvos kariams tai vis tiek būtų geriausias pasirinkimas. Jei sprendimas pirkti bus priimtas, reikės rasti bent kelis šimtus milijonų eurų.
Lietuvos kariams pastarieji metai – nuolatinių mokymų laikotarpis, nes įsigyjama vis daugiau modernios karinės technikos. Pavyzdžiui, jie treniruojasi naudotis vokiškais tankais „Leopard“, kuriuos Lietuva perka.
Šiuolaikiniame kare svarbūs ne tik tankai, artilerija ir dronai. Vis didesnę reikšmę įgyja ir dirbtinis intelektas, todėl Lietuvos kariams gali tekti perprasti specializuotą programinę įrangą – amerikiečių sukurtą „Palantir“ sistemą.
Didžiausias nerimas – dėl jautrių duomenų kontrolės
Panašias sistemas kuria ir Europos šalių, tarp jų Didžiosios Britanijos bei Vokietijos, specialistai. Tačiau nors jų sprendimai nuolat tobulinami, kol kas amerikiečių „Palantir“ jie nepranoko.
Kita vertus, europiečiai kelia klausimą, kas kontroliuotų į sistemą perduodamus duomenis, jų analizę ir pačios technologijos veikimą. Nerimaujama, kad jautri informacija, taip pat sprendimų priėmimo procesai galėtų tapti priklausomi nuo Vašingtono. Apie tokią riziką viešai kalba ir Vokietijos pareigūnai.
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas įspėjo, kad kyla pavojus tapti visiškai techniškai priklausomiems nuo vienos valstybės. Jo teigimu, kalbama apie itin jautrius ir svarbius duomenis, todėl galėtų susiformuoti tam tikra jų valdymo monopolija.
Technologijų tiekėjo įtaka jau buvo pademonstruota
Technologijų priklausomybės riziką neseniai išryškino Ukrainos atvejis. Elono Musko valdomos bendrovės „SpaceX“ palydovinis ryšys „Starlink“ ir karinė technologija „Starshield“ turi didelę įtaką Ukrainos kariuomenės galimybėms pulti bei gintis. Apribojus šių sistemų veikimą, Ukrainos gynybinės ir puolamosios galimybės pasikeistų.
L. Kasčiūnas taip pat priminė atvejį, kai ukrainiečiams perduotos HIMARS sistemos buvo nuotoliniu būdu atjungtos. Jo teigimu, tai yra rizika, į kurią būtina atsižvelgti.
R. Kaunas negali visiškai patvirtinti, kad „Palantir“ bus be jokių patikimumo ar saugumo problemų. Ministras nurodė nesąs sistemos kūrėjas, todėl negalintis garantuoti, kad ji nesukels papildomų iššūkių, tačiau pabrėžė, kad iššūkių gali kelti bet kuri pasaulyje esanti technologija.
„Palantir“ kūrėjai neslepia, kad šioje srityje europiečiai nuo amerikiečių atsilieka. Technologijos sparčiai vystosi, o ateityje dirbtinis intelektas gali daryti dar didesnę įtaką kariniams sprendimams, įskaitant sprendimus dėl raketų panaudojimo.
Jeigu Lietuva nutars sistemą įsigyti, teks išspręsti ir jos finansavimo klausimą. TV3 žiniomis, pirmieji septyneri naudojimosi sistema metai kainuotų beveik 200 mln. eurų, tačiau galutinė suma gali būti didesnė. Kiek reikėtų mokėti vėlesniais metais, kol kas nėra aišku.
R. Kaunas teigė, kad dėl neaiškios galutinės kainos gali prireikti tam tikro planų peržiūrėjimo.
„Palantir“ produktus jau naudoja kai kurios Lietuvos institucijos – nuo Statistikos departamento iki kriminalinės policijos ir karinės žvalgybos. Lietuvoje veikianti bendrovės atstovybė dėmesio sulaukė ir dėl darbuotojų atlyginimų: 2026 m. rugsėjį joje buvo mokamas didžiausias vidutinis atlyginimas šalyje – 74 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.