Nuo lapkričio 1-osios Lietuvoje įsigalios reikšmingi Darbo kodekso (DK) pakeitimai. Iš viso bus pakeisti 38 straipsniai, reglamentuojantys bandomąjį laikotarpį, darbo pareigų pažeidimų nagrinėjimą, darbo sutarčių nutraukimą ir atsiskaitymo terminus. Apie svarbiausius pokyčius skelbiama „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Bitė Lietuva“ Žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė teigia, kad tai nėra kosmetiniai pakeitimai – jie keičia darbuotojų ir darbdavių galimybes derėtis bei nustato naujas teisinio saugumo garantijas. Tikimasi, kad nauja tvarka skatins skaidresnį bendradarbiavimą ir didesnę abiejų šalių atsakomybę.
Didelė alga reikš ir ilgesnį bandomąjį laikotarpį
Iki šiol bandomasis laikotarpis galėjo trukti ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Nuo lapkričio 1-osios aukštos kvalifikacijos darbuotojams, uždirbantiems daugiau nei 5,2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių per mėnesį, jis galės būti pratęstas iki 6 mėnesių.
Tokį ilgesnį terminą darbuotojas ir darbdavys turės numatyti sudarydami darbo sutartį. Pasak E. Staniulionės, tai gali būti aktualu, pavyzdžiui, priimant į darbą IT architektą, kurio pagrindinės užduotys prasideda tik po kelių mėnesių. Tuomet per įprastą 3 mėnesių laikotarpį gali būti sunku objektyviai įvertinti jo kompetencijas.
Ilgesnis bandomasis laikotarpis suteiks daugiau laiko ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui – jis galės geriau perprasti organizaciją, darbo procesus ir savo atsakomybes. Be to, šiuo laikotarpiu darbo sutartį nutraukti paprasčiau.
Jeigu darbuotojas supranta, kad pasirinktos pareigos ar organizacija jam netinka, apie išėjimą bandomuoju laikotarpiu darbdavį reikia įspėti prieš 3 darbo dienas. Jam pasibaigus, įspėjimo terminas siekia 20 kalendorinių dienų. DK taip pat leidžia šalims susitarti bandomojo laikotarpio apskritai netaikyti.
Atostogos ir nedarbingumas nebesutrumpins tyrimo termino
Keisis ir darbo pareigų pažeidimų nagrinėjimo taisyklės. Darbdavys, kaip ir anksčiau, turės 1 mėnesį išsiaiškinti, ar pažeidimas buvo padarytas ir ar dėl jo darbuotojui turėtų būti taikoma atsakomybė, įskaitant atleidimą.
Tačiau nuo lapkričio 1-osios į šį terminą nebebus įtraukiamas darbuotojo atostogų ar nedarbingumo laikas. Tai reiškia, kad darbuotojui susirgus pradėto tyrimo metu, nustatytas terminas nesibaigs vien dėl jo nebuvimo darbe.
„Bitė Lietuva“ atstovės pateikiamas pavyzdys: darbuotojui galimai padarius šiurkštų pažeidimą ir pradėjus tyrimą, jis gali netikėtai susirgti bei mėnesiui gauti nedarbingumą. Pagal naująją tvarką darbdavys galės palaukti, kol darbuotojas sugrįš, ir tuomet užbaigti pradėtą procedūrą.
Šis pakeitimas turėtų būti reikšmingas ir darbuotojams. Pradėtas tyrimas savaime nereiškia, kad asmuo tikrai nusižengė ar bus nubaustas. Todėl susirgus jam nereikės skubiai grįžti į darbą vien dėl to, kad baigiasi sprendimui priimti skirtas terminas.
Išeitinę, viršijančią vieno mėnesio atlyginimą, bus galima mokėti dalimis
Nuo lapkričio 1-osios darbuotojas ir darbdavys raštu galės susitarti, kad išeitinė išmoka, viršijanti vieno mėnesio atlyginimą, būtų išmokėta ne iš karto.
Vieno mėnesio darbo užmokesčiui prilygstanti dalis turės būti sumokėta paskutinę darbo dieną arba, jeigu taip susitars abi šalys, per 10 dienų. Likusi išeitinės sumos dalis galės būti išmokėta per tris artimiausius mėnesius.
E. Staniulionės vertinimu, toks sprendimas gali būti naudingas įmonėms, kurios vienu metu privalo atsiskaityti su didesniu skaičiumi darbuotojų, pavyzdžiui, pertvarkydamos veiklą ar mažindamos darbuotojų skaičių. Vis dėlto būtina sąlyga išlieka abiejų šalių susitarimas dėl mokėjimo dalimis.