Latvijos nacionalinė oro bendrovė „airBaltic“ ruošiasi kolektyviniam darbuotojų atleidimui. Planuojama atsisveikinti su maždaug 100 pilotų ir apie 200 skrydžių palydovų, naujienų agentūrai LETA pranešė Latvijos aviacijos profesinė sąjunga (LAA).
Profesinė sąjunga nurodė, kad nuo šeštadienio, spalio 31 d., bendrovės pilotai ir skrydžių palydovai bus informuojami, ar jų darbo vietos išliks. LAA teigimu, Rygos bazėje ketinama panaikinti visas skrydžių palydovų darbo vietas. Į numatomų atleidimų skaičių neįtraukti įgulų nariai, kurie nuo kolektyvinio atleidimo procedūros pradžios išėjo iš bendrovės savo noru.
LAA tvirtina, kad darbuotojai atrenkami remiantis vidiniais pilotų ir skrydžių palydovų veiklos vertinimo sąrašais bei metodika, dėl kurių su profesinėmis sąjungomis nebuvo susitarta.
Spalio 27 d. „airBaltic“ pilotams pranešė, kad sumažinus orlaivių parką iki 36 lėktuvų darbą išsaugotų maždaug 80 proc. pilotų. Skrydžių palydovams tą pačią dieną buvo nurodyta, kad darbo vietos liks maždaug trims ketvirtadaliams darbuotojų. Galutiniai sąrašai, pagal kuriuos bus sprendžiama, kas bus atleistas, turėjo būti sudaryti spalio 28 d.
Profesinė sąjunga kritikuoja atrankos tvarką
LAA teigia, kad „airBaltic“ darbuotojams aiškino, jog atrankos kriterijai buvo parengti po konsultacijų su profesinėmis sąjungomis. Vis dėlto sąjunga pabrėžia, kad konsultacijose buvo kalbama tik apie kai kurių pradinių kriterijų atsisakymą, o dėl galutinės tvarkos susitarimas nebuvo pasiektas.
LAA valdybos pirmininkė Dace Kavasa ragina bendrovę nenaudoti kriterijų, kuriuose esama subjektyvių vertinimo elementų. Sąjunga taip pat siekia, kad prieš kriterijų taikymą su darbuotojų atstovais būtų susitarta dėl darbo sutarčių nutraukimo sąlygų.
Be to, dalis pilotų, kurie nebedirbs tiesiogiai „airBaltic“, gali ir toliau teikti paslaugas šiai bendrovei. Remdamasi JAV pagal 11-ąjį Bankroto kodekso skyrių vykstančia bankroto procedūra, LAA nurodė, kad 60–80 pilotų turėtų būti įdarbinti pagal sutartis su Šveicarijos agentūra.
Profesinė sąjunga taip pat atkreipė dėmesį, kad į Belgradą išsiųstuose orlaiviuose ir toliau dirba per Serbijoje veikiančią laikinojo įdarbinimo agentūrą pasamdyti skrydžių palydovai. Tuo metu Latvijoje darbo sutartis turintiems „airBaltic“ skrydžių palydovams gresia atleidimas. LAA skaičiuoja, kad iki 2026 m. pabaigos tai gali paliesti iki 30 tokių darbo vietų.
Sąjungos vertinimu, abejonių kelia ir pilotų vertinimo sistema. Kapitonai bei antrieji pilotai rikiuojami atskiruose sąrašuose. Todėl darbuotojas, neseniai paaukštintas iš antrojo piloto į kapitono pareigas, gali būti įrašytas į sąrašo pabaigą ir netekti darbo, nors jam nebūtų pasiūlyta grįžti į antrojo piloto poziciją.
Skrydžių palydovai taip pat vertinami atskirai pagal bazę ir pareigas. LAA nurodė, kad Talino ir Vilniaus bazėse jų skaičiaus mažinti neketinama.
Darbuotojams, kuriems gresia atleidimas, bus siūlomi du variantai: pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir įgyti pirmenybę dalyvauti atrankoje, kai „airBaltic“ vėl pradės samdyti darbuotojus, arba gauti darbdavio pranešimą apie sutarties nutraukimą. Pastaruoju atveju pirmumo teisė ateityje grįžti į bendrovę nebūtų suteikiama.
LAA ragina sustabdyti darbuotojų vertinimą, tęsti konsultacijas, raštu pateikti visus atrankos kriterijus ir jų taikymo metodiką bei užtikrinti, kad visi atleisti darbuotojai turėtų vienodas galimybes ateityje grįžti į darbą.
Bendrovė: sprendimai dar nėra galutiniai
„airBaltic“ atstovas spaudai Augustas Zilbertas LETA patvirtino, kad vykdant kolektyvinį atleidimą numatoma atsisveikinti su maždaug 100 pilotų ir 200 keleivių salono įgulos narių. Tačiau, pasak jo, galutiniai skaičiai dar gali pasikeisti užbaigus darbuotojų vertinimą.
A. Zilberto teigimu, darbuotojų skaičiaus mažinimą lemia kitais metais planuojama skrydžių apimtis ir maršrutų tinklas. Pilotų skaičius bus mažinamas visose trijose bazėse – Rygoje, Vilniuje ir Taline. Rygos bazėje susidarė skrydžių palydovų perteklius, o Vilniuje bei Taline trūksta darbuotojų, todėl Rygos darbuotojams, jei bus laisvų vietų, gali būti siūloma pereiti dirbti į kitas bazes.
„airBaltic“ teigia, kad atrankos kriterijai buvo pasirinkti po kelių konsultacijų su profesinėmis sąjungomis. Jose visos šalys galėjo pateikti pasiūlymus. Bendrovė iš pradžių siūlė kitokią tvarką, tačiau, įvertinusi sąjungų argumentus, sutiko taikyti kompromisinį sprendimą – anksčiau bendrovėje reguliariai naudotas pilotų ir keleivių salono įgulos vertinimo sistemas.
A. Zilbertas sakė, kad tokį variantą pasiūlė dvi kitos profesinės sąjungos. Pasirinktoje sistemoje atsižvelgiama į darbo stažą, kurio svarbą ypač akcentavo LAA, taip pat į profesinę kvalifikaciją ir kitus su pareigų atlikimu susijusius veiksnius.
Bendrovė taip pat nurodė, kad konsultacijų metu buvo išnagrinėtas LAA susirūpinimas dėl atskirų vertinimo kriterijų. „airBaltic“ teigimu, nors profesinės sąjungos nesutaria, kokia atrankos tvarka būtų tinkamiausia, tai nereiškia, kad klausimai nebuvo aptarti ar kad į pateiktus argumentus nebuvo atsižvelgta. Bendrovė pasirinktą modelį vadina kompromisu tarp skirtingų pasiūlymų ir veiklos poreikių.
„airBaltic“ teigia suprantanti, kaip šis procesas paveiks darbuotojus, ir žada jį vykdyti skaidriai, aiškiai, nuosekliai bei pagarbiai visiems dalyviams.
Anksčiau bendrovė buvo skelbusi, kad pagal verslo planą darbuotojų skaičiaus mažinimas gali paveikti 500–700 darbo vietų. Tai sudarytų maždaug 20 proc. iš apie 3 tūkst. „airBaltic“ darbuotojų Rygoje, Vilniuje ir Taline. Tuo metu pabrėžta, kad tikslus skaičius dar nėra nustatytas ir gali keistis.
Bendrovė veikia finansinio spaudimo sąlygomis
Spalio 19 d. JAV Niujorko pietinės apygardos bankroto teismas galutinai patvirtino iki 350 mln. eurų vertės „airBaltic“ finansavimą pagal DIP (angl. debtor-in-possession) mechanizmą ir lėšų pritraukimo proceso skaidrumą. Tai nurodyta spalio 20 d. pasirašytoje galutinėje teismo nutartyje.
Patvirtintą finansavimo struktūrą sudaro trys dalys: pirmoji – 175 mln. eurų, antroji – iki 125 mln. eurų, trečioji – iki 50 mln. eurų.
2025 m. „airBaltic“ grupės pajamos, palyginti su 2024 m., augo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų. Grupės nuostoliai pernai sudarė 44,337 mln. eurų – tai 2,7 karto mažiau nei 2024 m. Per metus oro bendrovė aptarnavo 5,2 mln. keleivių, arba 1 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Praėjusią vasarą Vokietijos nacionalinė oro bendrovė „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke. Latvijos vyriausybei šiuo metu priklauso 88,37 proc. akcijų, „Lufthansa“ turi 10 proc., Danijos verslininkui ir finansų investuotojui Larsui Thuesenui priklausančiai bendrovei „Aircraft Leasing 1“ tenka 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 proc. Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 41,819 mln. eurų.