Pchenjano remiamas Rusijos tarpininkų tinklas, nepaisydamas Jungtinių Tautų (JT) sankcijų, į Rusiją siunčia Šiaurės Korėjos piliečius. Žmogaus teisių grupės teigimu, jie dirba išnaudotojiškomis sąlygomis, taip pat gamyklose, gaminančiose Maskvai kare Ukrainoje reikalingą produkciją.
Pastaraisiais metais Rusija ir Šiaurės Korėja smarkiai sustiprino karinius bei politinius ryšius. 2023 metais per lyderių susitikimą šalys įsipareigojo atnaujinti bendradarbiavimą, o kitais metais pasirašė partnerystės sutartį, kurios pagrindą sudaro abipusės gynybos paktas.
Hagoje įsikūrusi organizacija „Global Rights Compliance“ (GRC) ataskaitoje teigia, kad iš šios sistemos naudą gauna Šiaurės Korėja, pasisavinanti didžiąją dalį į Rusiją išsiųstų darbininkų uždarbio. Darbuotojai esą verčiami likti Rusijoje, nes baiminasi galimų Šiaurės Korėjos valdžios sankcijų, skelbia „TVP World“.
GRC rėmėsi viešai prieinama informacija apie vieno Rusijos verslininko vykdomą operaciją, veido atpažinimo technologija nustatytais Šiaurės Korėjos pareigūnais ir organizacijos narių surinktais įrodymais. Tyrėjai, apsimetę potencialiais darbdaviais, aiškinosi, kaip veikia darbuotojų įdarbinimo sistema.
GRC teisės patarėja Elise Lauriot Prevost teigė, kad tyrimas atskleidė pavojingą abiejų valstybių karinių interesų suartėjimą. Jos vertinimu, Šiaurės Korėja užsienyje naudojamą priverstinį darbą pasitelkia savo ginklų programai finansuoti, o Rusija vis labiau priklauso nuo darbo jėgos, kad galėtų palaikyti karo ekonomiką.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Šiaurės Korėjos ambasada Maskvoje į elektroniniu paštu išsiųstus prašymus pakomentuoti šią informaciją neatsakė.
Darbuotojai į Rusiją patenka su studentų vizomis
GRC duomenimis, siekiant apeiti JT draudimą valstybėms narėms samdyti Šiaurės Korėjos piliečius, jie į Rusiją atvyksta su studentų vizomis. Oficialiai teigiama, kad jie stoja į koledžus, tačiau vėliau pagal sutartis perduodami Rusijos darbdaviams. Tarpininkai už kiekvieną darbuotoją gauna iki 150 tūkst. rublių, arba 1860 JAV dolerių, komisinį mokestį.
Organizacijos tyrėjai, prisistatę galimais darbdaviais, nustatė, kad Šiaurės Korėjos piliečiai įdarbinami įvairiose gamybos vietose, tarp jų – karinių sausųjų davinių gamykloje. Ataskaitoje nurodoma, kad darbuotojai verčiami dirbti grasinant susidoroti su jais arba jų šeimos nariais.
Viename darbo skelbime potencialūs darbdaviai buvo tikinami, kad darbuotojai „nepabėgs“. GRC, remdamasi tokiais skelbimais, taip pat pranešė, kad žmonės dirba po 12 valandų per parą ir turi tik dvi poilsio dienas per mėnesį.
Anksčiau Rusija Šiaurės Korėjos piliečius samdė šalies Tolimuosiuose Rytuose. Žmogaus teisių grupių teigimu, daugelis Kinijos restoranuose dirbusių Šiaurės Korėjos piliečių į namus siųsdavo atlyginimus, kurie galiausiai pasiekdavo valstybės iždą.
GRC ataskaitoje taip pat teigiama, kad Šiaurės Korėja tiesiogiai dalyvauja valdant į Rusiją darbuotojus tiekiantį tinklą. Jos ambasados Maskvoje pareigūnai buvo užfiksuoti tikrinantys darbo vietas, kuriose vėliau galėtų būti įdarbinti Šiaurės Korėjos piliečiai.