Rusijos prezidento administracijos patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad trišalių derybų su JAV ir Ukraina data priklausys nuo Kyjivo veiksmų artimiausiomis dienomis bei galimų ukrainiečių išpuolių per lapkričio 4-ąją minimą Rusijos Tautos vienybės dieną.
J. Ušakovas teigė, kad Maskva apie derybų atnaujinimą ketina pranešti po šios šventės. Jo aiškinimu, pats susitikimas iki lapkričio 4-osios neįvyks, o galėtų būti rengiamas vėliau.
Rusijos pareigūnas taip pat nurodė, kad Kremliaus pozicijai gali turėti įtakos Ukrainos veiksmai per masinius viešus renginius. Pasak jo, ypač didelio masto bombardavimai tomis dienomis esą galėtų paveikti Maskvos sprendimus ir nuotaikas.
Rusija ir toliau atakuoja Ukrainą, o Jungtinės Valstijos pastaruoju metu vėl aktyviau siekia rasti būdų užbaigti Rusijos pradėtą karą.
V. Putinas Europos lyderiams dėstė savo slavų istorijos versiją
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas didžiąją spalio 27 d. vykusio pokalbio telefonu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store skyrė „viduramžių slavų istorijai“. Apie tai, remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su pokalbio turiniu, pranešė „The Financial Times“ (FT).
Nors iš pradžių planuota kalbėtis 30 minučių, pokalbis truko pusantros valandos. FT šaltinių teigimu, V. Putinas daugiausia aiškino Kremliaus požiūrį į vadinamąsias „pirmines konflikto priežastis“, tačiau beveik nekalbėjo apie konkrečius būdus užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Galimybė nedelsiant nutraukti ugnį, pasak leidinio šaltinių, buvo tik paminėta.
Vienas šaltinis teigė, kad A. Stubbas ir J. G. Store sąmoningai nepertraukinėjo Rusijos prezidento. Jie norėjo suprasti, ar V. Putinas iš tiesų pasirengęs tęsti dialogą su Europa.
Šis pokalbis įvyko Vakarų lyderių iniciatyva. Prieš jį Kremlius skelbė, kad V. Putinas aptarė dabartinę padėtį Ukrainoje, dar kartą išdėstė „esmines konflikto priežastis“ ir kritikavo, jo teigimu, konfrontacinę Europos Sąjungos bei NATO valstybių politiką, esą lemiančią kovų užsitęsimą.
Kremliui artimas šaltinis naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad V. Putinas A. Stubbui ir J. G. Store pareiškė, jog Rusija neatsisakys tikslo kontroliuoti visą Donbaso teritoriją. Europos lyderiai savo ruožtu pabrėžė būtinybę pasiekti „teisingą“ taiką.
V. Putinas ir anksčiau, kalbėdamas su Vakarų politikais bei žurnalistais, daug dėmesio skyrė savo pateikiamai Rusijos ir Ukrainos istorijos interpretacijai. Toks požiūris buvo matomas ir 2024 m. jo interviu amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui bei per Aliaskoje vykusį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
2026 m. spalio pabaigoje, komentuodamas susitikimą su D. Trumpo derybininkais, V. Putinas Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliacijų bendrovės VGTRK korespondentui Pavelui Zarubinui sakė, kad Maskva nenori kariauti su Ukraina. Jis taip pat tvirtino, jog „naujausi genetiniai tyrimai rodo, kad rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta“, tačiau neaišku, kokius tyrimus Rusijos prezidentas turėjo omenyje.