Irane sulaikytų dviejų lietuvių artimieji vis dar laukia išsamesnės informacijos apie jų padėtį. Daivos Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė pasakojo, kad ieškant dingusių moterų daugiausia pagalbos sulaukė iš vietos gyventojų, o ryšys su Lietuvos institucijomis buvo sudėtingas.
Apie situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Artimųjų Rytų kultūros antropologė, iranistė dr. Dalia Sabaliauskienė ir Irane dingusios D. Zakažauskaitės sesuo R. Korsakienė.
Institucijų reakcija – be konkrečių atsakymų
R. Korsakienė teigė, kad Užsienio reikalų ministerija jai nepranešė apie ketinimus siekti, jog kitos šalies konsulinis pareigūnas aplankytų sulaikytas lietuves.
D. Sabaliauskienės teigimu, tokias situacijas apsunkina tai, kad Lietuva Irane neturi ambasados. Todėl pagalbos tenka ieškoti kitais kanalais. Moksliniai tyrimai rodo, kad užsieniečiai Irane vidutiniškai nelaisvėje laikomi 19 mėnesių, nors kai kurie atvejai baigiasi teistumu. Kaip pavyzdį ji nurodė britų porą, kuri, jos teigimu, buvo sulaikyta ir nuteista kalėti, regis, mažiausiai 10 metų.
Iranistė pabrėžė, kad tai nėra vien Lietuvos problema – su tokiais atvejais susiduria įvairių šalių piliečiai. Dėl to daugelio valstybių ambasados ir užsienio reikalų ministerijos rekomenduoja į Iraną nevykti. Jungtinės Karalystės ambasada taip pat yra skelbusi ne vieną atvejį, kai jos piliečių išlaisvinimui prireikė didelių pastangų.
Anot D. Sabaliauskienės, artimieji šioje situacijoje taip pat atliko reikšmingą darbą. Ji pati, vykdydama tyrimus Irane, buvo atsidūrusi padėtyje, kai kurį laiką neturėjo dokumentų. Tokiais atvejais žmogus esą dažnai priverstas spręsti problemas pats, nes šalyje nėra Lietuvos konsulo, ambasados ar diplomato.
Pasak jos, net universitetų galimybės padėti yra ribotos. Be to, šiuo metu Irane sulaikomi ir žmogaus teisių organizacijų atstovai, todėl įprasti pagalbos kanalai tampa dar mažiau veiksmingi.
D. Sabaliauskienė taip pat atkreipė dėmesį į politinę padėtį Irane. Užvakar Teherane vykusiame Mekos pakto šalių susitikime dalyvavo valstybių atstovai, prezidentai ir kiti vadovaujantys asmenys, tačiau juos pasitiko ne aukščiausiasis Irano lyderis ar prezidentas, o saugumo vadas. Iranistės vertinimu, jeigu šalį šiuo metu valdo Revoliucinės gvardijos generolai, tai dar labiau apsunkina sulaikytų užsieniečių situacijos sprendimą.
Paieškos prasidėjo po trijų dienų tylos
R. Korsakienė pasakojo, kad sunerimo, kai tris dienas nepavyko susisiekti su seserimi. Ji pati kreipėsi į viešbutį, kuriame moterys buvo apsistojusios, taip pat į Turkijos ambasadą ir konsulą, kurio kontaktus rado. Tai buvo penktadienis, spalio 16 diena. Kitą dieną ji kreipėsi į Lietuvos policiją, tačiau dėl savaitgalio atsakymo nesulaukė.
Pirmadienį 11 valandą moteris pati paskambino į Turkijos ambasadą ir bandė išsiaiškinti, kur yra jos sesuo su drauge. Ambasados atstovas pažadėjo išsiųsti konsulą. Konsulas į vietą buvo siunčiamas kelis kartus, tačiau atsakymo negavo.
Antradienio rytą R. Korsakienė dar kartą susisiekė su ambasada. Jai buvo pasakyta, kad tą dieną vėl bus bandoma išsiaiškinti situaciją. Po kelių valandų, apie pietus, iš Turkijos ambasados jai pranešta, kad sesuo ir jos draugė rastos bei yra sulaikytos.
Vis dėlto ši informacija buvo perduota tik žodžiu. Ją kancleriui perdavė Turkijos ambasada, tačiau jokio raštiško patvirtinimo jis negavo. R. Korsakienė taip pat kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, rašė Interpolui ir ieškojo kitų žmonių bei kontaktų, galinčių padėti gauti daugiau informacijos.
Spalio 20 dieną, antradienį, žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie ieškomas Lietuvos pilietes. Po to į R. Korsakienę pradėjo kreiptis daug žmonių, ypač vietos iraniečių, kurie norėjo padėti.
Vietiniai gyventojai per savo ryšius bandė rasti aukštesnio rango pareigūnų, galinčių pasidomėti lietuvių situacija ir išsiaiškinti, kas įvyko bei kur jos buvo išvežtos. Tuo metu iš Lietuvos institucijų sesuo konkretaus atsakymo vis dar neturėjo. Ji teigė, kad iki žurnalistams iškeliant šią temą net Užsienio reikalų ministerija su ja nebuvo susisiekusi.
Maždaug ketvirtadienį arba penktadienį ji gavo abstraktų ministerijos laišką, kuriame buvo teigiama, kad daroma viskas, kas įmanoma, ir išreikšta užuojauta. Tačiau, R. Korsakienės vertinimu, tai buvo panašu į bendro pobūdžio automatinį atsakymą, todėl beveik visą savaitę konkrečios informacijos iš institucijų ji negavo.
Informaciją ministerijai perdavė pati
R. Korsakienė sakė esanti labai dėkinga vietos iraniečiams, kurie informaciją perduodavo vieni per kitus. Taip ji sužinojo miestą, į kurį moterys buvo išvežtos, ir daugiau detalių apie įvykius.
Šeštadienį visą surinktą informaciją ji pati perdavė Užsienio reikalų ministerijai, prašydama patikrinti, ar duomenys teisingi. Tik dar po trijų dienų ministerija raštu patvirtino, kad tai, ką ji pateikė šeštadienį, buvo tiesa.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną skelbiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.