Europos Komisijai (EK) nusprendus neskirti papildomų 500 mln. eurų Baltijos valstybių prašytai gynybai nuo dronų, ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tokį sprendimą įvertino kaip nuviliantį. Jo teigimu, stebina tai, kad Europos Sąjungoje trūksta supratimo arba solidarumo su rytiniame flange esančiomis valstybėmis.
„Tai labai neigiamas signalas. Buvo dedamos maksimalios pastangos kalbantis ir su EK vadove Ursula von der Leyen, ir su kitais atstovais, siekiant paaiškinti, kad šis finansavimas reikalingas. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija esame pasienyje, rytiniame flange. Akivaizdu, kad dronai atskrenda pas mus ir kelia iššūkių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Premjeras vylėsi, kad EK sprendimas dar nėra galutinis, tačiau pripažino, jog tokia pozicija sukuria papildomų sunkumų.
LRT skelbė, kad vietoj papildomų 500 mln. eurų oro gynybai Komisija siūlo naudotis Europos saugumo veiksmų, arba SAFE, priemonės lengvatinėmis paskolomis.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad SAFE nėra papildomi pinigai – tai galimybė skolintis. Anot jo, nors paskolos būtų suteikiamos palankiomis sąlygomis, jas vis tiek reikėtų grąžinti, todėl toks pasiūlymas realiai neišsprendžia finansavimo problemos.
„Skola niekur nedings, ją reikės grąžinti. Tai šiek tiek nuvilianti Europos Sąjungos pozicija“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva vis dėlto svarstys galimybę oro gynybai stiprinti pasinaudoti papildomomis SAFE paskolomis.
Šalies vadovas sakė, kad EK atstovai, vertindami galimus finansavimo šaltinius, nematė kitos galimybės, kaip tik pasiūlyti SAFE paskolas. Jis nurodė, kad pagal šią priemonę dar nepanaudota daugiau kaip 20 mlrd. eurų, todėl Lietuva šią alternatyvą tikrai įvertins.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad SAFE paskolos nepakeistų jau suplanuotų nacionalinių gynybos išlaidų. Krašto apsaugos finansavimas išlieka Lietuvos prioritetu, tačiau papildoma skolinimosi galimybė galėtų būti svarstoma greta biudžete numatytų įsigijimų.
Kaip skelbė BNS, Baltijos šalys dėl susirūpinimo Maskvos hibridinėmis atakomis prašymą skirti pusę milijardo eurų pateikė rugsėjo pabaigoje. Laišką pasirašė Estijos gynybos ministras Martinas Heremas, Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad valstybės tikėjosi papildomą ES paramą regiono apsaugai nuo dronų gauti dar 2026 metais.
Praėjusią savaitę Finansų ministerija EK pateikė pirmąjį prašymą pagal SAFE priemonę pasiskolinti 1,06 mlrd. eurų. Jei EK šį prašymą patvirtins, Lietuva, kartu su birželį gautu avansu, pagal SAFE bus gavusi 1,86 mlrd. eurų. Tai sudarytų 29 proc. visos Lietuvai skirtos 6,375 mlrd. eurų paskolos.
Iš prašomos 1,06 mlrd. eurų sumos EK išskaičiuotų 15 proc., arba 160 mln. eurų, dėl birželį gauto 956 mln. eurų avanso. Todėl faktiškai pervesta suma siektų 905 mln. eurų.
Lėšos būtų skirtos Lietuvos įsigytoms kovinėms sistemoms ir kitai įrangai finansuoti. Į Lietuvą jos turėtų būti pervestos maždaug per du mėnesius.
SAFE finansavimą planuojama naudoti sausumos pajėgų divizijai formuoti, Baltijos gynybos linijai įrengti, oro gynybos pajėgumams stiprinti, amunicijai ir karinei technikai įsigyti bei kitiems kariuomenės modernizavimo projektams.
Skaičiuojama, kad SAFE priemonė galėtų padengti maždaug pusę nacionalinės divizijos vystymo poreikių.
SAFE – laikinas EK paskolų gynybai stiprinti instrumentas, kuris veiks iki 2030 metų pabaigos. Bendra šios priemonės apimtis siekia 150 mlrd. eurų.