Daržovių derliaus nuėmimas – ne paskutinis sezono darbas. Prieš žiemą verta pasirūpinti dirvožemiu: pašalinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus bei augalų likučius ir atkurti dirvos kokybę. Tai gali padidinti jos derlingumą, taip pat sumažinti kenkėjų, ligų ir piktžolių plitimo riziką.
Pirmiausia reikėtų išnešti visas po derliaus likusias augalų dalis. Jei tai atidėsite, jos pradės pūti, o jose gali susidaryti patogenai, galintys užkrėsti dirvą. Sergančių augalų likučių į kompostą dėti nerekomenduojama – juos geriausia sudeginti.
Kaip paruošti dirvą žiemai?
Vėliau dirvą patartina perkasti. Tokiu būdu sunaikinama dalis piktžolių ir jų sėklų. Rudenį kasant nereikėtų smulkinti susidariusių grumstų: per žiemą juos suskaidys vanduo ir sniegas, todėl dirva taps laidesnė vandeniui. Nedideliuose sklypuose kasant verta išrinkti ir išnešti atspariausių piktžolių šaknis.
Ypač atkaklios yra dirviniai sukučiai ir asiūkliai. Jų šaknys prasiskverbia giliai, todėl vien herbicidai ne visada padeda. Palikus šias piktžoles, kitąmet jos gali išplisti keliskart gausiau. Asiūkliai ypač sparčiai dauginasi rūgščioje dirvoje.
Nuėmus derlių ir sutvarkius plotą, dirvą galima pagerinti žaliąja trąša. Tam tinka baltosios garstyčios, rugiai ir vikiai. Kai augalai pasiekia 20–30 cm aukštį, juos galima įkasti į maždaug 15 cm gylį. Garstyčias geriausia įterpti prieš pat joms pražystant.
Garstyčių šaknys yra ilgos, todėl jos purena dirvą ir gerina vandens laidumą. Šie augalai pasižymi ir baktericidinėmis savybėmis, gali iš dalies saugoti nuo grybinių ligų bei atbaidyti kai kuriuos kenkėjus. Didesnis įterptos žaliosios masės kiekis savo poveikiu beveik prilygsta mėšlui.
Derlingumą ir humuso kiekį taip pat galima didinti įterpiant kompostuoto arklių mėšlo arba komposto. Nedideliais kiekiais į dirvą galima įkasti susmulkintų daržovių ar medžių lapų, tačiau jie turi būti sveiki ir nepažeisti ligų bei kenkėjų. Tokios organinės medžiagos pritraukia sliekus ir naudingus mikroorganizmus, todėl dirva geriau aeruojama.
Galima naudoti ir mineralines trąšas, tačiau reikėtų rinktis tokias, kuriose azoto mažai, o kalio – daug. Vienas iš pavyzdžių yra NPK 3,5–10–20.
Koks dirvožemio rūgštingumas tinkamiausias?
Daugumai daržovių geriausiai tinka silpnai rūgšti, maždaug 6,5 pH dirva. Rūgštynės gerai auga ir 5,5–6 pH dirvožemyje, o burokėliai, kopūstai bei svogūnai pakelia platesnį – 6,5–7,5 pH – intervalą.
Daržo dirva turėtų būti humusinga, ne per sunki, pralaidi orui ir vandeniui. Kietoje, sunkioje dirvoje dažnai trūksta humuso, šaknys negauna pakankamai oro, todėl augalai prasčiau vystosi ir neįsisavina reikalingų maisto medžiagų. Tačiau ir pernelyg lengvoje, smėlingoje žemėje gero derliaus tikėtis sunku: ji greitai išdžiūsta, augalams ima trūkti vandens, o maistinės medžiagos greitai išplaunamos.
Sunkesnę dirvą galima pagerinti įmaišant rupaus smėlio ar žvyro ir organinių medžiagų. Smėlingai dirvai naudinga pridėti organinių medžiagų bei molio – jos padeda sulaikyti vandenį ir maistines medžiagas. Kad dirva būtų derlinga ir humusinga, organines medžiagas į ją būtina reguliariai įterpti.