Seimo kancleris Modestas Gelbūda iš pareigų buvo atleistas nepažeidžiant Konstitucijos, ketvirtadienį nusprendė Konstitucinis Teismas (KT).
Teismas konstatavo, kad M. Gelbūdai buvo užtikrintos iš Konstitucijos kylančios tinkamo teisinio proceso garantijos.
Byla nagrinėta gavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kreipimąsi. Į šį teismą M. Gelbūda kreipėsi prašydamas jo atleidimą iš Seimo kanclerio pareigų pripažinti neteisėtu.
LVAT vertinti perdavė klausimą dėl 2024 metų kovo 21 dieną priimto Seimo nutarimo, kuriuo kancleris iš pareigų atleistas dar nepasibaigus jo įgaliojimų laikui. Abejota, ar priimant šį nutarimą nebuvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai.
LVAT abejonių kilo todėl, kad Seimo posėdyje, svarstant atleidimą, buvo iškelti nauji nepasitikėjimo kancleriu pagrindai. Teismo vertinimu, dėl to galėjo būti apsunkinta M. Gelbūdos teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir likti per mažai laiko paaiškinimams pateikti.
Tačiau KT pabrėžė, kad Seimo kanclerio atleidimas vykdomas pagal parlamentinę procedūrą, kuri nėra tapati teismo procesui.
KT pirmininkas Tomas Davulis paaiškino, kad Seimui nagrinėjant nepasitikėjimo jo paskirtu ar išrinktu pareigūnu klausimą, parlamentarai neprivalo apsiriboti vien iniciatorių pateiktais argumentais ar nurodytomis aplinkybėmis. Jie gali aiškintis visas reikšmingas aplinkybes, kad pagrįstų sprendimą pritarti arba nepritarti pareikštam nepasitikėjimui.
Teismas taip pat atmetė LVAT argumentą, kad M. Gelbūda neturėjo pakankamai laiko pasirengti gynybai. Kancleris apie tai, kad kovo 21 dieną Seimo posėdyje bus svarstomas nepasitikėjimo juo klausimas, buvo informuotas 2024 metų kovo 19 dieną.
KT vertinimu, susiklosčiusios aplinkybės rodo, kad M. Gelbūdai buvo suteikta reali galimybė pasiruošti posėdžiui, jame pateikti paaiškinimus ir atsakyti į nepasitikėjimą pagrindžiančius argumentus.
Teismas nurodė, kad kartu Seimo nariams buvo sudarytos sąlygos įvertinti kanclerio veiklą ir pareikšti savo poziciją dėl nepasitikėjimo.
KT pažymėjo, kad pagal Seimo statutą, pareiškus nepasitikėjimą pareigūnu, jo atleidimo procedūra pradedama nedelsiant. Todėl nėra pagrindo teigti, jog statute privalo būti nustatytas konkretus terminas, prieš kiek laiko pareigūnas turi būti informuojamas apie posėdį, kuriame bus sprendžiamas jo atleidimo dėl nepasitikėjimo klausimas.
M. Gelbūda į Seimo kanclerio pareigas penkerių metų kadencijai buvo paskirtas Seimo 2021 metų balandžio 27-osios nutarimu.
2024 metų kovo 20 dieną tuometinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, atsižvelgdama į 74 Seimo narių pareiškimą, pasiūlė parlamentui atleisti kanclerį dėl nepasitikėjimo.
Parlamentarai M. Gelbūdai priekaištavo dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo, taip pat dėl to, kad nebuvo užtikrinta nepertraukiama Seimo kavinės ir medicinos punkto veikla bei strigo kiti darbai.
Atleidimas buvo sprendžiamas slaptu balsavimu. Už M. Gelbūdos atleidimą balsavo 95 parlamentarai, prieš – 13.