Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad dabartinis Europos Sąjungos (ES) 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos pasiūlymas Lietuvai dar nėra priimtinas ir nesudaro pakankamo pagrindo susitarimui.
Lietuva derybose siekia didesnės bendros ES biudžeto apimties, papildomo dėmesio rytinės Bendrijos sienos saugumui ir pakankamo finansavimo strateginiams infrastruktūros projektams.
Ketvirtadienį po susitikimo su už sanglaudą ir reformas atsakingu Europos Komisijos (EK) vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Raffaele Fitto žurnalistams M. Sinkevičius sakė, kad Lietuva palankiai vertina Airijos pirmininkavimo pastangas, tačiau dabartinis pasiūlymas šalies lūkesčių dar neatitinka. Vis dėlto, premjero teigimu, per likusius beveik du mėnesius susitarimą pasiekti dar įmanoma.
Vienu svarbiausių Lietuvos prioritetų jis įvardijo būtinybę naujajame ES biudžete tinkamai įvertinti rytiniame Bendrijos pasienyje esančių valstybių saugumo poreikius.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, dėl karo Ukrainoje susiduria su specifiniais saugumo iššūkiais. Todėl Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai, pasak jo, svarbu sulaukti didesnio kitų ES valstybių solidarumo stiprinant regiono gynybą ir saugumą.
Premjeras teigė, kad Lietuva siekia, jog jos poreikiai būtų ne tik išgirsti, bet ir atliepti.
Kalbėdamas apie sąlygas, kuriomis Lietuva galėtų pritarti naujajam biudžetui, M. Sinkevičius akcentavo didesnę bendrą jo apimtį. Tačiau derybas, jo vertinimu, apsunkina skirtingos valstybių narių pozicijos: vienos šalys nori daugiau finansavimo, o kitos nenori didinti įnašų į bendrą ES biudžetą.
Premjeras nurodė, kad Lietuva būtų suinteresuota didesniu biudžetu, tačiau tokios šalys kaip strateginė partnerė Vokietija kelia klausimą, kieno sąskaita jis būtų didinamas. Todėl, jo teigimu, derybose teks ieškoti pusiausvyros ir bendro sutarimo.
„Rail Baltica“ nori 10 mlrd. eurų
Vienas svarbiausių Lietuvos interesų derybose – ir europinės geležinkelio vėžės projektas „Rail Baltica“.
M. Sinkevičius teigė, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis siekia, jog 2028–2034 metų laikotarpiu projektui būtų skirta 10 mlrd. eurų. Apie tokį siekį Eltai anksčiau yra kalbėjęs susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Premjeras taip pat atkreipė dėmesį į siūlymus mažinti bendrą „Connecting Europe Facility“ – Europos infrastruktūros tinklų priemonės, pagal kurią finansuojamas ir „Rail Baltica“, – finansavimą.
Jo teigimu, ši priemonė visai Europai šiuo metu apima daugiau kaip 50 mlrd. eurų, todėl galimas jos finansavimo mažinimas kelia susirūpinimą.
M. Sinkevičius tikisi, kad susitarimas dėl naujos daugiametės finansinės programos bus pasiektas dar iki Airijos pirmininkavimo ES Tarybai pabaigos. Vėlesniuose etapuose, Lietuvai perėmus pirmininkavimą ES Tarybai, lauktų tolesnės procedūros, įskaitant derybas su Europos Parlamentu.
EK žada lankstesnę sanglaudos politiką
R. Fitto teigimu, Europos Komisija siekia supaprastinti ES biudžetą ir suteikti sanglaudos politikai daugiau lankstumo.
Jis priminė, kad EK pernai pateikė ambicingą pasiūlymą šioje srityje. Institucija siekia atnaujinti sanglaudos politiką, padaryti ją lankstesnę ir sumažinti sudėtingumą.
Anot R. Fitto, šiuo metu kyla daugiau kaip 500 problemų, o naujajame daugiametės finansinės programos plane jų turėtų būti gerokai mažiau.
EK vykdomasis pirmininkės pavaduotojas taip pat pažymėjo, kad dabartinio sanglaudos politikos laikotarpio peržiūra sudarė sąlygas atnaujinti prioritetus ir perskirstyti išteklius.
Jis nurodė, kad lėšos buvo nukreiptos ir į gynybą, vandens tiekimą, energetiką bei konkurencingumą. R. Fitto teigimu, Lietuva šia galimybe pasinaudojo, o peržiūra buvo naudinga visai Europai.
Pasak jo, gynybai ir dvejopos paskirties prekių gamybai jau skirta 12 mlrd. eurų, tačiau šioje srityje būtina toliau dirbti.
ELTA primena, kad Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį. Pirmininkavimą ji perims iš Airijos, o vėliau perduos Graikijai. Šios trys valstybės sudaro bendrą 18 mėnesių pirmininkaujančių šalių trejetą.