Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė nuo 2032 metų įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į privalomąją karo tarnybą. Tai reiškia, kad tarnauti galintys jaunuoliai būtų šaukiami be atrankos. Tačiau Europos Komisija atmetė bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašymą skirti finansavimą oro gynybai bei apsaugai nuo įskrendančių dronų.
Prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė VGT posėdį. Tuo metu paaiškėjo, kad trys Baltijos valstybės anksčiau kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamos pusės milijardo eurų rytinio Europos Sąjungos flango gynybai nuo dronų stiprinti.
Nors Briuselis pabrėžė suprantantis Baltijos šalių padėtį ir grėsmių rimtumą, trečiadienį Europos Komisijos narys Andrius Kubilius pranešė, kad papildomo finansavimo nebus. Kaip skelbė LRT, jis pasiūlė Lietuvai pasinaudoti specialia paskolų programa.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius tokį sprendimą įvertino kritiškai. Jo teigimu, paskolą vis tiek reikėtų grąžinti, todėl ES pozicija Lietuvai yra nuvilianti.
Oro gynybos stiprinimui gali prireikti paskolų
Lietuva šiuo metu dar laukia radarų, skirtų dronams aptikti, taip pat sistemų, galinčių juos numušti. Be to, laukiama, kol verslas sukurs programinę įrangą, leidžiančią visas turimas sistemas sujungti į vieną bendrą tinklą.
Estijos gynybos ministras viešai iškėlė dar vieną galimą apsaugos nuo dronų variantą – lengvųjų naikintuvų įsigijimą. Panašaus tipo orlaivių, beveik 50, iš Pietų Korėjos įsigijo Lenkija. Estijos ministro vertinimu, tokia aviacija galėtų būti naudojama kovai su dronais.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad šiuo klausimu diskutuojama ir su Lietuvos kariuomene. Svarstoma, ar galėtų būti naudojami lengvieji naikintuvai, ar propeleriniai lėktuvai. Pasak jo, tokia aviacija Ukrainoje veikia ir yra efektyvi prieš reaktyvinius dronus, be to, išlieka mobili. Vis dėlto Lietuvos galimybes riboja biudžetas.
Lenkija už maždaug 50 lengvųjų naikintuvų sumokėjo daugiau nei 2,5 mlrd. eurų. Estijos ministras skaičiuoja, kad šiai šaliai galėtų pakakti 10–12 orlaivių, kurių kaina tikriausiai nesiektų milijardo eurų. Lietuvos politikai pabrėžia, kad šiuo metu visi turimi pinigai skiriami jau pradėtiems projektams, todėl dėl aviacijos būtų sprendžiama tik juos užbaigus.
Nors lėšų lėktuvams šiuo metu nėra, trečiadienį R. Kaunas taip pat kalbėjo apie galimybę finansuoti prieštaringai vertinamą amerikiečių dirbtinio intelekto sistemą. Jos kaina galėtų siekti kelis šimtus milijonų eurų.
Premjeras M. Sinkevičius į šį pasiūlymą žiūri skeptiškai ir mano, kad dirbtinio intelekto sistemos įsigijimas gali palaukti. Europoje, ypač Vokietijoje, taip pat keliami klausimai dėl Jungtinėse Valstijose sukurtos sistemos patikimumo. Vis dėlto premjeras teigia, kad Lietuva gali ir turi pasitikėti Amerika.