Sukčiai vis dažniau apsimeta bankų, policijos ar kitų institucijų darbuotojais. Jie taip pat siunčia nuorodas į tikrų interneto svetainių kopijas, todėl gyventojams svarbu atpažinti įspėjamuosius ženklus ir nepasikliauti vien skambinančiojo numeriu ar vardu ekrane.
Apie dažniausiai naudojamas sukčiavimo schemas ir būdus apsisaugoti tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Skambučių sumažėjo, tačiau sukčiai persikėlė į žinutes
Finansų įstaigų duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį nuo sukčių nukentėjo apie 7 tūkst. žmonių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu nukentėjusiųjų buvo apie 8 tūkst. Mažėjo ir nuostoliai: šiemet gyventojai prarado daugiau kaip 8 mln. eurų, o pernai – 11,5 mln. eurų.
D. Uosytės teigimu, tokie skaičiai rodo prevencinių priemonių naudą, tačiau sukčiavimo problema išlieka didelė. Be to, nusikaltėliai nuolat keičia savo veikimo būdus.
Viena iš labiausiai paplitusių schemų – duomenų viliojimas, dar vadinamas fišingu (angl. phishing). Žmonėms siunčiamos žinutės apie neva nesumokėtas baudas ar mokesčius, taip pat prašoma patikslinti prekių pristatymo adresą. Jose pateikiama nuoroda gali nuvesti į sukčių sukurtą svetainę.
RRT atstovas pabrėžė, kad apgavikai gali suklastoti telefono numerį ir skambinančiojo pavadinimą. Todėl ekrane matomas banko ar institucijos vardas savaime nepatvirtina, kad susisiekė tikras darbuotojas.
Pasak D. Kuliešiaus, liepą skambučių skaičius buvo pasiekęs piką – per savaitę jų užfiksuota apie milijoną. Nuo rugpjūčio skambučių sumažėjo, tačiau išaugo žinučių srautas įvairiose skaitmeninėse platformose, įskaitant „Messenger“, „WhatsApp“ ir „Telegram“.
Gyventojų pranešimai apie įtartinus numerius ir nuorodas padeda institucijoms greičiau reaguoti bei apsaugoti kitus žmones. Informaciją galima pateikti policijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro arba RRT interneto svetainėse – gauti duomenys patenka į bendrą sistemą.
Kaip elgtis sulaukus įtartino skambučio ar gavus žinutę?
Sukčiai dažnai bando sukelti baimę ir skubą. Žmogui gali būti pranešama apie neva įtartiną veiklą jo sąskaitoje, slaptą tyrimą arba būtinybę pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“. Tokiu būdu siekiama, kad auka pasitikėtų pirmuoju kontaktu ir nebandytų informacijos patikrinti kitais kanalais.
Jei skambinama neva iš banko ar policijos, pokalbį reikėtų nutraukti ir pačiam perskambinti institucijai oficialiu numeriu. Taip pat negalima atskleisti prisijungimo duomenų ar patvirtinti veiksmų, kurių pats žmogus neatlieka.
Prieš patvirtinant veiksmą su „Smart-ID“ ar banko programėle būtina perskaityti visą ekrane pateikiamą informaciją. Jei žmogus tikisi gauti pinigų, tačiau mato mokėjimo sumą ir gavėją, tai turėtų būti aiškus įspėjimas.
D. Uosytė paaiškino, kad autentifikavimo priemonėje visada nurodoma, kas atliekama: jungiamasi prie paskyros, pasirašoma sutartis ar vykdomas mokėjimas. Pastaruoju atveju matoma suma ir gavėjas, todėl tokia informacija turi būti atidžiai patikrinta.
Norint pervesti pinigus į žmogaus sąskaitą, nereikia suvesti kodų ar tvirtinti mokėjimo – pakanka gavėjo vardo, pavardės ir sąskaitos numerio. Jei asmuo, žadantis pervesti pinigus, prašo PIN kodu patvirtinti pavedimą, tikėtina, kad tai yra sukčiavimo schema.
Banko atsakomybė už prarastus pinigus priklauso nuo konkrečios situacijos. Ji gali kilti, jei įvyksta techninė klaida ar sutrikimas banko pusėje. Tačiau kai mokėjimą pats inicijuoja ir patvirtina klientas, atsakomybė paprastai tenka jam.
Jeigu apgaulinga žinutė gaunama per „Messenger“, „Instagram“ ar „WhatsApp“, operatoriai jos blokuoti negali, nes neturi prieigos prie tokio susirašinėjimo. Tokiu atveju reikėtų pranešti apie žinutę platformai ir užblokuoti jos siuntėją.
D. Kuliešius taip pat ragino informuoti institucijas apie įtartinus skambučius, SMS žinutes ir interneto nuorodas. Kuo anksčiau gaunama informacija, tuo greičiau galima ją patikrinti ir apriboti prieigą prie žalingų svetainių.
Norintiems investuoti D. Uosytė patarė pirmiausia išsiaiškinti, kas siūlo paslaugą, ir pasitarti su patikimais finansų specialistais. Sukčių platformose gali būti rodomas fiktyvus investicijų augimas, skatinantis žmogų pervesti vis daugiau lėšų.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą galima žiūrėti straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.