Šeštadienį tūkstančiai jaunų žmonių įvairiuose Vokietijos miestuose surengė demonstracijas prieš politinį elitą. Protestuotojai teigia, kad valdžia ignoruoja jaunimo problemas, todėl jie nusprendė prisidėti prie kitose Europos šalyse plintančios „Z kartos“ protestų bangos.
Berlyne, Frankfurte, Kelne ir dar dešimtyse miestų akcijas organizavo grupė „GenZ regelt!“ („Z karta susitvarkys!“). Judėjimą įkvėpė panašūs protestai Prancūzijoje ir Italijoje.
Šalyje budėjo tūkstančiai policijos pareigūnų, o dalis parduotuvių dėl galimo smurto užkalė vitrinas. Kai kuriuose protestuose buvo leidžiami fejerverkai, keli žmonės sulaikyti, tačiau iki ankstyvo vakaro dauguma demonstracijų išliko taikios.
Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Laikas pasipriešinimui“ ir „Merzas privalo pasitraukti“, taip išreikšdami nepasitenkinimą konservatorių kancleriu Friedrichu Merzu.
Judėjimo atstovė Veronika Dinter teigė, kad žmonės į gatves išėjo reikalaudami tokio gyvenimo, kurį galėtų gyventi kiekvienas. Pasak jos, dabartinėmis sąlygomis vis mažiau žmonių tiki geresnės ateities galimybe.
Protestuotojai kritikuoja aukštas pragyvenimo išlaidas, prastai prižiūrimas mokyklas, valstybės išlaidų mažinimą ir politikų sprendimus, kurie, jų vertinimu, nepakankamai atsižvelgia į jaunąją kartą.
Be to, jaunuoliai nepatenkinti smarkiai padidėjusiomis išlaidomis gynybai ir nauju savanoriškos tarnybos modeliu. Juo siekiama išauginti karių skaičių, tačiau protestuotojai baiminasi, kad tai gali būti žingsnis privalomosios karo tarnybos grąžinimo link.
Dalyvių buvo mažiau, nei tikėtasi
Nors organizatoriai prognozavo didelį aktyvumą, realus protestuotojų skaičius buvo mažesnis. Kelno policija pranešė, kad mieste susirinko mažiau nei 15 tūkst. užsiregistravusių dalyvių, tačiau tikslaus skaičiaus nepateikė.
Berlyne protestavo apie 2,7 tūkst. žmonių, Miunchene – maždaug 1,8 tūkst., o Frankfurte – apie 1 tūkst. Prieš renginius organizatoriai skelbė, kad protestuose visoje Vokietijoje užsiregistravo daugiau nei 170 tūkst. žmonių.
Protestai vyko Helovino metu, todėl pareigūnai nerimavo, kad juos gali lydėti smurtas, panašus į tą, kuris buvo užfiksuotas kitose Europos valstybėse.
Prancūzijoje demonstracijos vyko jau trečią savaitgalį iš eilės. Spalio 17 dieną surengtos akcijos ten peraugo į vienas didžiausių pastarųjų metų riaušių.
Berlynas palaiko ryšį su Prancūzijos ir Italijos pareigūnais, nes nerimaujama, kad prie Vokietijoje vykstančių protestų gali mėginti prisidėti radikalai iš užsienio. Vis dėlto prieš demonstracijas institucijos teigė neturinčios informacijos apie konkrečius smurto planus.
Taip pat pabrėžta, kad protestuose nebus toleruojamos ekstremistinės grupės, antikonstituciniai simboliai, rasizmas ar neapykantos kurstymas – nesvarbu, iš kurios pusės tai kiltų.
Protestų judėjimų ekspertas Christianas Volkas mano, kad Vokietijoje yra sąlygų išaugti dideliam judėjimui. Tačiau Berlyno Humboldtų universiteto ekspertas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Vokietijos situacija iš esmės skiriasi nuo Prancūzijos, kurioje egzistuoja kitokios konfrontacinių protestų tradicijos.