Net jei kas mėnesį dalį atlyginimo pervedate į asmeninę banko sąskaitą ir per kelerius metus joje sukaupiate 10 ar 20 tūkst. eurų, po santuokos šios lėšos nebūtinai bus laikomos vien jūsų turtu. Be to, šeimos finansus gali paveikti ir sutuoktinio įsipareigojimai, apie kuriuos iki vestuvių galėjote nė nežinoti.
Santuoka keičia ne tik teisinį poros statusą, bet ir turto bei pajamų režimą. Lietuvoje santuokos metu įgytas turtas paprastai laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Jei vedybų sutartis nesudaroma, bendromis gali būti laikomos ne tik kartu įsigytos prekės, bet ir darbo užmokestis, premijos bei santaupos.
Finansinių klausimų kyla ir tada, kai vienas sutuoktinis uždirba gerokai daugiau už kitą arba dar iki vestuvių yra pasiėmęs paskolų. Apie turto nuosavybę, skolų išieškojimo rizikas ir galimybę iš anksto susitarti dėl pinigų tvarkymo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo „Sorainen“ teisininkė Barbora Bernatonytė.
Asmeninė sąskaita dar nereiškia asmeninių pinigų
Sutuoktiniai gali turėti atskiras banko sąskaitas ir patys disponuoti jose esančiomis lėšomis, tačiau vien tai nelemia, kad pinigai priklauso tik sąskaitos savininkui.
Pasak B. Bernatonytės, praktikoje dažnai stebimasi, kodėl į vieno sutuoktinio sąskaitą pervedamas atlyginimas ir premijos laikomi abiejų turtu. Tačiau nesvarbu, kieno vardu registruota sąskaita, kas ją valdo ar kas turi prieigą prie jos – santuokos metu gautos pajamos paprastai tampa bendru turtu.
Tai aktualu ir tiems, kurie ilgai taupo. Jei vienas sutuoktinis iš savo darbo užmokesčio sukaupia 20 tūkst. eurų, skyrybų atveju ši suma gali būti vertinama kaip bendras turtas, net jei kitas sutuoktinis prie taupymo tiesiogiai neprisidėjo.
Galimos ir išimtys. Asmenine nuosavybe gali likti, pavyzdžiui, dovanotos lėšos, tačiau jų kilmę ir asmeninį pobūdį reikėtų gebėti įrodyti. Tuo metu iš atlyginimo atidėtos, investuotos ar taupomojoje sąskaitoje laikomos santaupos dažniausiai priskiriamos bendram turtui ir skyrybų metu gali būti dalijamos per pusę.
Norintiems atskirti finansus galima sudaryti vedybų sutartį. Joje galima numatyti, kad asmeninėje kiekvieno sutuoktinio sąskaitoje laikomi pinigai, darbo užmokestis, investicijos ir kitas turtas priklausys atskirai.
Vedybų sutartis gali būti pasirašyta tiek prieš santuoką, tiek jau susituokus. Vis dėlto povedybinis susitarimas savaime nepakeičia iki jo sudarymo įgyto turto režimo – dėl ankstesnio turto padalijimo gali tekti susitarti papildomai.
Sutuoktinio skola gali paliesti ir jus
Iki santuokos vieno žmogaus prisiimti įsipareigojimai savaime netampa kito sutuoktinio skolomis. Tačiau dėl tokios skolos išieškojimo gali nukentėti ir bendras šeimos turtas.
B. Bernatonytė aiškino, kad jeigu paskolą pasiėmęs sutuoktinis jos negrąžina ir kreditorius pradeda išieškojimą, gali būti siekiama išieškoti ne tik iš skolininko darbo užmokesčio, bet ir iš kito sutuoktinio dalies pajamų.
Taip nutinka dėl prezumpcijos, kad bendras turtas priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis: pusė vienam, pusė kitam. Todėl be vedybų sutarties išieškojimas tam tikrais atvejais gali paliesti ir kito sutuoktinio dalį bendrame darbo užmokestyje.
Tai nereiškia, kad kitas sutuoktinis automatiškai tampa skolininku. Svarbu, kam priklauso turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas, ir kokios konkrečios aplinkybės taikomos byloje. Vis dėlto finansinių nuostolių gali patirti ir žmogus, kuris apie vartojimo kreditą ar kitą paskolą nieko nežinojo.
Atskiras klausimas kyla tada, kai iki santuokos paimta paskola grąžinama jau iš bendrų šeimos pajamų. Skyrybų metu gali tekti nustatyti, kokia bendrų pinigų dalis buvo panaudota vieno sutuoktinio asmeninei prievolei. Tokiu atveju kitam sutuoktiniui gali būti priteista kompensacija, nes jis nebuvo atsakingas už tą paskolą.
Didesnis atlyginimas negarantuoja didesnės turto dalies
Skirtingos pajamos taip pat ne visada reiškia skirtingas turto dalis. Vienas sutuoktinis gali uždirbti kelis kartus daugiau, o kitas auginti vaikus, rūpintis namais arba apskritai neturėti darbo pajamų. Tačiau tai savaime nesuteikia daugiau uždirbančiam žmogui teisės į didesnę bendro turto dalį.
Lietuvoje galioja lygių sutuoktinių turto dalių prezumpcija. Jei nėra kitokio susitarimo ar įstatyme numatytų išimčių, santuokos metu sukauptas turtas – pinigai, butai, namai, automobiliai ir kitas turtas – paprastai dalijamas lygiomis dalimis.
Dalijimas nebūtinai reiškia, kad kiekvienas daiktas bus fiziškai perpjautas pusiau. Vienam sutuoktiniui gali atitekti būstas, o kitam – panašios vertės turtas arba piniginė kompensacija.
Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau tai nėra dažna. Viena iš galimų aplinkybių gali būti sunki lėtinė liga, dėl kurios sutuoktinis negali dirbti ir užsidirbti. Vien didesnis atlyginimas tokiai išimčiai pagrindo nesuteikia.
Vedybų sutartis nebūtinai skirta tik turtingiesiems
Vedybų sutartimi galima iš anksto nustatyti, kam priklausys santuokos metu įgytas turtas, kaip bus valdomos pajamos ir kaip turtas būtų padalytas skyrybų atveju. B. Bernatonytės teigimu, toks susitarimas gali būti naudingas ne tik didelius turtus turinčioms poroms, bet ir įprastas pajamas gaunančioms šeimoms.
Jeigu sutuoktiniai nori tik atskirti savo turtą, paprastesnę sutartį gali parengti ir patvirtinti notaras – advokato pagalba nebūtinai reikalinga. Tokiu atveju mokamos notaro ir registro išlaidos, o bendra suma paprastai gali siekti apie 500–600 eurų.
Sudėtingesnėse sutartyse, kai siekiama išsamiai aptarti turto dalybas ar kompensacijas, kaina priklauso nuo susitarimo turinio ir teisinių paslaugų įkainių.