2024 metais Jungtinės Valstijos perspėjo Maskvą, kad dėl diversijų, vykdytų pasitelkiant DHL siuntas, Rusija gali būti įtraukta į terorizmą remiančių valstybių sąrašą. Vašingtonas taip pat leido suprasti, kad toks žingsnis tikriausiai reikštų Rusijos ambasados JAV uždarymą. Tai atskleidė buvęs Joe Bideno administracijos Nacionalinio saugumo tarybos strateginio planavimo vyresnysis direktorius Thomas Wrightas, kurio pasakojimą cituoja „Agentstvo“.
Įspėjimas, po kurio operacijos esą nutrūko
Apie Baltųjų rūmų reakciją į užsidegusias siuntas Th. Wrightas užsiminė „The Atlantic“ paskelbtoje skiltyje. Joje jis kritikavo Donaldo Trumpo administracijos strategiją, kuria Vladimirą Putiną mėginama paskatinti susitarti dėl taikos Ukrainoje siūlant ekonomines paskatas. 2024 metais išsakytą įspėjimą jis pateikė kaip veiksmingo Maskvos atgrasymo pavyzdį.
Th. Wrightas teigė, kad dirbdami J. Bideno administracijoje pareigūnai perspėjo Rusiją, kai paaiškėjo apie planą DHL siuntas gabenančiuose lėktuvuose paslėpti lengvai užsidegančius įrenginius. Pasak jo, Maskvai buvo aiškiai nurodyta, kad tokie veiksmai greičiausiai baigtųsi Rusijos ambasados JAV uždarymu.
Jo teigimu, po šio perspėjimo Maskva tokias operacijas nutraukė.
Th. Wrightas taip pat mano, kad dabartinė D. Trumpo administracija galėtų stabdyti V. Putiną nuo šešėlinio karo prieš NATO valstybes eskalavimo, jeigu JAV prezidentas su Elonu Musku susitartų leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ smūgiams į karinius taikinius Rusijos teritorijoje.
Gaisrai buvo užfiksuoti ir su Vilniumi siejamame tyrime
DHL siuntos užsidegė 2024 metų liepos 20, 21 ir 22 dienomis: atitinkamai Vokietijos Leipcige, netoli Varšuvos Lenkijoje ir Birmingame, Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, bent dalį šių siuntų iš Vilniaus išsiuntė Rusijos GRU pasamdyti agentai.
„The New York Times“ rašė, kad iki rugpjūčio Baltųjų rūmų pareigūnai vis labiau nerimavo dėl žvalgybos informacijos apie Maskvos planus diversijų kampaniją perkelti į JAV teritoriją. Tą patį mėnesį JAV valdžia sugriežtino į šalį atvykstančių aviacinių krovinių patikrą. Spalį vidaus saugumo pareigūnas uždarame susitikime paragino didžiausių oro linijų vadovus sparčiau įgyvendinti priemones, galinčias užkirsti kelią aviacijos katastrofoms.
NYT tyrime teigiama, kad Baltieji rūmai užkulisiuose dėjo daug pastangų, siekdami perspėti V. Putiną apie galimos katastrofos, kurioje galėtų žūti žmonės, padarinius ir užkirsti jai kelią. J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas per kelis pokalbius telefonu su Rusijos prezidento padėjėju Jurijumi Ušakovu sakė, kad Vašingtonas laiko Maskvą atsakinga už DHL siuntų užsidegimus. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą, kad gaisras krovininiame ar keleiviniame lėktuve galėtų sukelti masines aukas.
Tyrime nurodoma, kad iš esmės tą pačią žinią CŽU direktorius Williamas Burnsas perdavė Išorės žvalgybos tarnybos (SVR) vadovui Sergejui Naryškinui ir FSB direktoriui Aleksandrui Bortnikovui.
Praėjusių metų kovą „Reuters“ skelbė, kad J. Bidenas pavedė J. Sullivanui ir W. Burnsui perspėti V. Putiną bei artimiausius jo aplinkos žmones: jeigu Rusija tęs diversijų kampaniją, ypač JAV teritorijoje, Vašingtonas gali įtraukti šalį į terorizmą remiančių valstybių sąrašą.
D. Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus, ambasadų veiklos atkūrimas tapo vienu svarbiausių klausimų derybose dėl Maskvos ir Vašingtono santykių normalizavimo. Šios derybos prasidėjo praėjusių metų vasarį Saudo Arabijoje. Vis dėlto po antrojo susitikimo balandį šalys susitarė tik dėl abiejų valstybių ambasadų bankinių operacijų.