Akcizo kurui mažinimas Lietuvai galėtų turėti itin skaudžių pasekmių, teigia Verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis. Jo vertinimu, toks sprendimas reikštų, kad šalį tektų dar labiau įklampinti į skolas. Tuo metu prie Lietuvos ekonomikos augimo reikšmingai prisideda imigrantai, nors dėl migracijos politikos taip pat kyla nemažai diskusijų.
Vertindamas Donaldo Trumpo sprendimą vienašališkai sušvelninti sankcijas Rusijai dėl dyzelino, A. Romanovskis teigė, kad bent jau viešosios retorikos lygmeniu tai gali kenkti saugumo situacijai. Pasak jo, Rusijos elgsena rodo, kad bet kokios nuolaidos gali būti suprastos kaip paskata didesnei agresijai.
Vis dėlto, anot jo, kol kas neaišku, ar Rusija iš tiesų galėtų eksportuoti dyzeliną. Tai gali būti dar vienas bandymas žadėti tai, ko šalis realiai neturi, kaip ir kai kurie D. Trumpo pažadai savo rinkėjams. A. Romanovskis priminė ir ankstesnius pažadus muitus didinti šimtais procentų: vieną dieną jie būdavo įvedami, o kitą – atšaukiami.
Jo nuomone, todėl svarbiausia vertinti ne retoriką, o realią padėtį Ukrainoje ir tikrąją Jungtinių Valstijų paramą.
Jeigu būtų susitarta dėl energetinių paliaubų ir nustota atakuoti energetikos infrastruktūrą Ukrainoje bei Rusijoje, sankcijos dyzelinui galėtų būti švelninamos. Tačiau A. Romanovskis abejoja, ar tai reikšmingai pakeistų kuro kainas Lietuvoje.
Energetinės paliaubos, jo vertinimu, būtų naudingos Ukrainai, kuri artėja prie galimai vienos sudėtingiausių žiemų. Nors Rusijos energetikos objektų atakos smukdo jos ekonomiką, smūgiai Ukrainos energetikai pirmiausia atsiliepia šalies gyventojams. Todėl Ukraina galėtų sutikti nebeduoti smūgių Rusijos naftos perdirbimo įmonėms, kad jos žmonės galėtų lengviau išgyventi žiemą.
Vis dėlto Lietuvos kuro kainoms, A. Romanovskio teigimu, didesnę įtaką daro JAV ir Irano karas bei uždarytas Hormūzo sąsiauris.
Akcizo mažinimas problemos neišspręstų
Koalicijos partneriai kol kas nesutaria, kaip reaguoti į išaugusias kuro kainas ir ar reikėtų mažinti akcizą. A. Romanovskis pabrėžė, kad tokiu atveju pirmiausia reikėtų atsakyti, iš kur valstybė gautų pajamų, kurių netektų sumažinus akcizą.
Pasak jo, valstybė iš akcizo šiuo metu uždirba, o dėl aukštesnių kainų surenka ir daugiau PVM. Todėl atsisakyti šių pajamų būtų dviprasmiška. Nors teigiama, kad dėl didelių akcizų dalis pinigų iškeliauja iš Lietuvos, Lenkijos pasirinktas kelias Lietuvai esą būtų pernelyg brangus.
A. Romanovskis priminė, kad Lenkija kuro PVM sumažino dvigubai. Jo vertinimu, Lietuvoje toks sprendimas reikštų, kad šalį tektų visiškai praskolinti, jei norėtume išlaikyti dabartinį išlaidų lygį. Europoje beveik nė viena valstybė nepasirinko tokio kelio, todėl Lenkijos pavyzdys laikytinas išimtimi.
Vertindamas 3,8 proc. valstybės biudžeto deficitą, A. Romanovskis sakė dėl jo nerimaujantis. Vienas svarbiausių visų politinių partijų prioritetų yra išlaikyti gynybos finansavimą, tačiau Vyriausybė taip pat žada didelį, šimtamilijoninį paketą demografijai.
Be to, esą kalbama, kad 3,8 proc. deficitas būtų pasiektas apkarpius kitas biudžeto eilutes. Kol nėra galutinių skaičių, tikslios prognozės pateikti negalima, tačiau tokia perspektyva kelia nerimą.
Migrantai sudaro reikšmingą ekonomikos augimo dalį
Diskutuojant apie migraciją, atkreiptas dėmesys, kad užsidarė kvota žmonėms, norintiems atvykti į Lietuvą dirbti. Jei būtų pasirinkta griežta migracijos politika, šiemet galimi iki 150 mln. eurų nuostoliai, o kitąmet, nieko nekeičiant kvotoje, nuostoliai galėtų siekti pusę milijardo eurų.
A. Romanovskis teigė, kad migracijos politika turi būti derinama su saugumo, valstybės ir visuomenės stabilumo tikslais. Tačiau jis pabrėžė ir kitą objektyvią aplinkybę: migrantai sudaro reikšmingą Lietuvos ekonomikos augimo dalį.
Lietuvos bankas yra apskaičiavęs, kad per pastaruosius penkerius metus pusė šalies ekonomikos augimo buvo susijusi su trečiųjų šalių piliečiais, dirbančiais Lietuvoje. Tarp jų – Ukrainos pabėgėliai, vairuotojai iš Indijos ir darbuotojai iš kitų valstybių.