47-erių buvęs „Manchester United“ futbolininkas Philipas Mulryne‘as šiandien yra kunigas. Jis tikina, kad gyvenimas futbolo komandoje ir vienuolyne turi daugiau bendro, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Mulryne‘as futbolą pradėjo žaisti „Manchester United“ akademijoje. Vienintelį kartą Anglijos „Premier“ lygoje jis pasirodė 1998 m. rungtynėse su „Barnsley“, kur aikštėje buvo kartu su Teddy Sheringhamu ir Andy Cole‘u, rašo „Daily Mail“.
Šiaurės Airijos rinktinei futbolininkas atstovavo 27 kartus. Per karjerą jis taip pat žaidė „Norwich“ ir „Cardiff City“ klubuose, tačiau 2008 m. pasitraukė iš profesionalaus futbolo. Tuo metu jo metinės pajamos galėjo siekti 500 tūkst. svarų sterlingų.
Esminis gyvenimo posūkis įvyko 2017 m., kai Mulryne‘as buvo įšventintas į katalikų bažnyčios diakonus ir pasirinko gerokai kuklesnį gyvenimą.
Prabanga nebesuteikė prasmės
Dar prieš pradėdamas kunigystės kelią jis pripažino pavargęs nuo futbolininko kasdienybės, kurią lydėjo šlovė, pinigai ir pasimatymai su modeliais, tarp jų – Nicola Chapman. Galiausiai toks gyvenimas jam pasirodė tuščias.
Dabar buvęs sportininkas pasakoja, kad ankstesnė patirtis padeda jam prisitaikyti vienuolyne. Per interviu „Belfast Live“ jauniesiems futbolo akademijos auklėtiniams jis aiškino, kad vienuolyne gyvena kaip bendruomenės narys, panašiai kaip futbolininkas komandoje.
Vienuolyne gyvena penkiolika žmonių, kurie priklauso vieni nuo kitų. Pasak Mulryne‘o, „Manchester United“ jį išmokė disciplinos, pasiaukojimo ir atsidavimo bendram tikslui. Vienuolyno vyresnįjį jis prilygino futbolo komandos treneriui.
Nors vienuolyne nėra televizorių, futbolo jis visiškai neatsisakė. Ten įrengtame kambaryje yra keli kompiuteriai, todėl Mulryne‘as žiūri maždaug trijų minučių rungtynių santraukas ir taip seka futbolo pasaulį.
„Norwich“ klube jis tapo sirgalių numylėtiniu – per šešerius metus sužaidė daugiau nei 150 rungtynių. Vėliau jo karjera pradėjo leistis žemyn: po nesėkmingų etapų „Cardiff City“, „Leyton Orient“ ir „King’s Lynn Town“ ekipose futbolininkas nusprendė iš esmės pakeisti savo gyvenimą.
Būdamas 31-erių, Mulryne‘as pradėjo mokytis kunigystės, nes futbolas nebesuteikė atsakymų į jo prasmės paieškas.
Jis prisiminė, kad paskutiniaisiais metais „Norwich“ klube iš šalies turėjo viską, ko galėtų trokšti jaunas vyras: pinigų, šlovės ir gražių merginų. Vis dėlto viduje jautėsi tuščias ir nesuprato, kodėl nėra laimingas.
Ieškodamas atsakymų, Mulryne‘as grįžo į Šiaurės Airiją, savanoriavo benamių prieglaudoje, vėl pradėjo lankyti mišias ir melstis. Tuomet, pasak jo, pirmą kartą pajuto tikrą vidinį džiaugsmą.
2009 m. jis įstojo į Popiežiškąjį airių koledžą Romoje, kur dvejus metus studijavo filosofiją. Vėliau Belfaste dar ketverius metus gilino teologijos žinias.
Sprendimu neabejoja
Mulryne‘as tikina nesigailintis palikęs futbolą. Jis sako pajutęs stiprų pašaukimą ir per aštuonerius metus nė karto nesuabejojęs, kad pasirinko teisingai.
Futbolininko karjeroje netrūko ir skandalingų epizodų. 2005 m. jis buvo pašalintas iš Šiaurės Airijos rinktinės už komandos taisyklių pažeidimą – kartu su Jeffu Whitely nesilaikė komendanto valandos ir išėjo gerti.
Buvęs komandos draugas Peteris Crouchas knygoje „Kaip būti buvusiu futbolininku“ juokavo, kad galbūt jų bendro laiko linksmybės paskatino Mulryne‘ą susimąstyti apie gyvenimo pokyčius.
Šiandien buvęs futbolininkas teigia atradęs tai, ko anksčiau trūko: vietoj šlovės ir turto jo gyvenime atsirado vidinė ramybė bei prasmė.