Vytenis Andriukaitis pastarąjį Seimo kadencijos laikotarpį įvardijo kaip trijų krizių etapą. Jo teigimu, pirmoji kilo partijai neįvykdžius rinkėjams duoto pažado, kai Vilija Blinkevičiūtė atsisakė tapti premjere. Vėliau socialdemokratams teko spręsti situaciją dėl tuomečio ministro pirmininko Gintauto Palucko ir jo pasitraukimo iš pareigų. Trečiąja krize politikas laiko aplinkybes, susijusias su G. Palucką Vyriausybės vadovo poste pakeitusia Inga Ruginiene.
„Mes patekome į tris dideles krizes. Pradėjome nuo neįtikėtinų klaidų, kai teko sulaužyti duotą pažadą. Po to po truputį pabandėme atsitiesti. Tada – G. Palucko krizė. Po to, neturėdami išeities, turėjome trečiąją krizę, jau su kita premjere“, – Eltai sakė politikas.
Vis dėlto ilgametis socialdemokratas mano, kad partija pamažu atsigauna. Pasak jo, dabar svarbiausias uždavinys – atkurti rinkėjų pasitikėjimą ir aktyviau įgyvendinti programoje numatytus įsipareigojimus.
V. Andriukaitis paragino savo frakciją ir Vyriausybės narius imtis ryžtingesnės iniciatyvos, nes, jo vertinimu, partija turi pakankamai potencialo ir pajėgumų judėti pirmyn. Politikas pabrėžė, kad socialdemokratų klaidų limitas jau išnaudotas.
Premjerui palinkėjo daugiau ryžto, finansų ministro darbą įvertino palankiai
Vertindamas ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės darbą, V. Andriukaitis atkreipė dėmesį į sudėtingas aplinkybes, kuriomis jai teko pradėti veiklą. Tuo metu didėjo saugumo grėsmės, o kartu reikėjo spręsti ir didesnio finansavimo gynybai klausimą.
Nors kitų metų valstybės biudžeto projektas sulaukė nemažai diskusijų ir abejonių, LSDP garbės pirmininkas jį įvertino teigiamai. Jis projektą pavadino subalansuotu pagal dabartines valstybės galimybes. Pasak V. Andriukaičio, didėjant išlaidoms gynybai, reikėjo rasti lėšų ir sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms bei viešosioms paslaugoms.
Tačiau politikas suabejojo, ar iš karto buvo būtina gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jo nuomone, pradžioje būtų pakakę 4 proc., o vėliau finansavimą galima būtų didinti palaipsniui.
V. Andriukaitis teigė nesuprantantis, kodėl reikėjo taip smarkiai nusileisti dėl 5 proc. gynybai, kai anksčiau buvo deklaruota 3,5 proc. riba ir laipsniškas jos didinimas.
M. Sinkevičių politikas apibūdino kaip racionalų ir konstruktyvų žmogų, tačiau pasigedo ryškesnės jo lyderystės. V. Andriukaičio vertinimu, premjeras turėtų aktyviau ginti Vyriausybės poziciją biudžeto ir mokesčių klausimais, ypač Europos Vadovų Taryboje.
Pasak jo, prezidentas Gitanas Nausėda neturi konstitucinių galių atstovauti šioje srityje, todėl M. Sinkevičiui esą trūksta ryžto aiškiai įtvirtinti, kad tai yra Vyriausybės, o ne prezidento atsakomybės sritis.
Palankiai V. Andriukaitis atsiliepė ir apie finansų ministro Taurimo Valio darbą. Nepaisant ministrui skirtos kritikos, politikas mano, kad biudžeto projektas parengtas atsižvelgiant į realias valstybės finansines galimybes.
Jo teigimu, tai, kad į ministeriją iš šalies atėjęs žmogus pateikė biudžeto projektą, reiškia, jog negalima teigti, kad biudžetas apskritai nebuvo parengtas.
Pasigenda išsamaus pokalbio apie mokesčius
Kalbėdamas apie galimus mokesčių pakeitimus, V. Andriukaitis sakė nematęs konkrečių naujų mokesčių planų. Tačiau jis pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta rimtos diskusijos apie mokesčių politiką ir valstybės pajamų šaltinius.
Politiko teigimu, visuomenė tikisi mažesnių mokesčių, tačiau kartu nori nemokamo mokslo, stipendijų ir didesnių investicijų į žmonių gerovę.
V. Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad mažinant mokesčius vis tiek turi būti užtikrintas nemokamas mokslas, stipendijos ir investicijos į žmogaus gyvenimo kokybę. Jo klausimu, suderinti visus šiuos lūkesčius nėra paprasta.