Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) sezonas įsibėgėja, o jame šiemet rungtyniauja trys Lietuvos krepšininkai – Domantas Sabonis, Matas Buzelis ir Kasparas Jakučionis.
Vis dėlto jų atstovaujamos komandos – Sakramento „Kings“, Čikagos „Bulls“ ir Milvokio „Bucks“ – prieš sezoną buvo priskirtos prie silpniausių lygos ekipų. Lažybininkai prognozuoja, kad jos savo konferencijose užims 13–15 vietas.
Domantui Saboniui gali atsiverti kelias iš Sakramento
„Kings“ sezoną pradėjo itin nesėkmingai – pralaimėjo visas septynerias rungtynes. Tokį startą lydi ir dideli skirtumai: Sakramento ekipa nesėkmėse vidutiniškai atsiliko 19 taškų.
Domantas Sabonis rungtyniauja greta septintojo šaukimo Dariuso Acuffo, kuris sezono pradžioje renka po 26,3 taško. Tačiau naujokas jau išsiskyrė polinkiu rinktis ne pačius geriausius metimus – tai rodo ir jo pataikymas: 39,6 proc. dvitaškių bei 32,2 proc. tritaškių. Komandoje taip pat liko Zachas LaVine‘as, pelnantis po 23,5 taško ir taip pat dažnai besirenkantis atakuoti krepšį.
Po traumos į aikštę sugrįžęs D. Sabonis kol kas žaidžia solidžiai – jo vidurkiai siekia 16 taškų, 15,8 atkovoto kamuolio ir 7,3 rezultatyvaus perdavimo. Prieš sezoną buvo manoma, kad trigubus dublius lietuviui rinkti bus sunkiau, tačiau jis ir toliau sėkmingai kuria progas komandos draugams. D. Sabonis jau užfiksavo vieną trigubą dublį, o dar tris kartus atliko po 8 rezultatyvius perdavimus.
Bendras „Kings“ vaizdas išlieka niūrus. Be D. Acuffo ir Z. LaVine‘o, komandoje dar galima išskirti De‘Andre Hunterį bei Preciuosą Achiuwą, kurie renka atitinkamai 14 ir 12,5 taško. Sudėtis atrodo kukli, o Sakramentas išgyvena permainų laikotarpį – panašu, kad klubas taikysis į aukščiausius naujokų biržos šaukimus.
„Kings“ mėgino atsisakyti Z. LaVine‘o kontrakto, pagal kurį jam priklauso 48,9 mln. JAV dolerių, tačiau to padaryti nepavyko. Dabar klubui greičiausiai teks laukti vasaros, kai amerikietis taps laisvuoju agentu. Tuo metu D. Sabonio 45,5 mln. JAV dolerių atlyginimas šį sezoną ir 48,6 mln. JAV dolerių kitą sezoną tebėra vienas veiksnių, apsunkinančių galimus mainus.
Pernai lietuvis susidūrė su sveikatos problemomis ir sezoną baigė anksčiau, todėl apie jo išvykimą nebuvo prasmės kalbėti. Šiemet situacija kitokia: D. Sabonis gali būti žaidėjas, už kurį „Kings“ gautų vieną ar kelis krepšininkus bei naujokų biržos šaukimus. Būtent tai klubui yra prioritetas. Vasarą buvo kalbama apie galimą lietuvio perėjimą į Šarlotės „Hornets“ arba Detroito „Pistons“, o sezono metu susidomėjusių komandų gali atsirasti ir daugiau.
D. Sabonio užduotis dabar – išlaikyti aukštą žaidimo lygį, išvengti traumų ir tikėtis, kad po Naujųjų metų jo etapas Sakramente bus baigtas.
Kasparui Jakučioniui Milvokyje atsivėrė daugiau galimybių
Į „Bucks“ iš Majamio „Heat“ išmainytas įžaidėjas pradėjo antrąjį sezoną NBA. Majamio organizacija vilniečiui atrodė tinkama, jis ten jautėsi gerai, tačiau Giannio Antetokounmpo mainai K. Jakučionį perkėlė į gerokai niūresnę aplinką nei saulėtasis Majamis.
Prieš pat sezono pradžią „Bucks“ atsisveikino su praėjusį sezoną po 17,4 taško rinkusiu Kevinu Porteriu. Toks sprendimas tapo naudingas K. Jakučioniui – jo rotacijoje atsirado daugiau minučių ir progų įrodyti savo vertę.
Sezono pradžioje lietuvis aikštėje praleidžia net daugiau laiko nei debiutiniame sezone Majamyje: jo vidurkis siekia 22,5 minutės, palyginti su 18 minučių pernai. Atsinaujinančią „Bucks“ komandą pirmiausia veda Tyleris Herro, renkantis po 22 taškus, ir Jaime Jaquezas, pelnantis po 16,2 taško.
Po šešerių rungtynių K. Jakučionis komandoje yra septintas pagal rezultatyvumą – jo vidurkis siekia 8,3 taško. Jis taip pat atkovoja po 2,8 kamuolio ir atlieka po 4 rezultatyvius perdavimus – tai trečias rezultatas ekipoje.
Majamio sistemoje lietuvis neturėjo daug progų žaisti derinį „du prieš du“, nes „Heat“ jo beveik nenaudojo. Tuo metu Milvokyje jau sezono pradžioje K. Jakučionis šį derinį išbandė praktiškai tiek kartų, kiek per visą praėjusį sezoną. Tai svarbu ir Lietuvos rinktinei, kurioje įžaidėjo gebėjimai žaisti tokiose situacijose bus reikšmingi.
„Bucks“ schemose K. Jakučionis yra Ryano Rollinso dubleris. Vienose laimėtose rungtynėse lietuvis lemiamu metu liko aikštėje ir pataikė svarbų tritaškį, padidinusį persvarą iki 7 taškų bei padėjusį uždaryti mačą su Indianos „Pacers“.
Kol kas K. Jakučioniui sunkiai sekasi realizuoti tolimus metimus – jis pataikė vos 4 iš 17 tritaškių, arba 23,5 proc. Vis dėlto imtis nedidelė, o pataikymas turėtų gerėti. Praėjusį sezoną lietuvis tritaškius metė net 42,3 proc. taiklumu – pataikė 66 iš 156 bandymų.
Milvokyje K. Jakučionis turi palankias sąlygas demonstruoti talentą ir siekti įsitvirtinti NBA. „Bucks“ nepretenduoja į aukštas vietas, todėl tikėtina, kad nebus daug rungtynių, kuriose rotacija būtų trumpinama dėl būtinybės bet kokia kaina laimėti. Tokia aplinka palanki jauniems krepšininkams: jie gali mokytis, tobulėti ir klysti, nes artimiausi komandos tikslai labiau susiję su būsimais šaukimais bei sudėties pertvarka nei pergalėmis.
Matui Buzeliui reikia susigrąžinti stabilumą
M. Buzeliui „Bulls“ gretose tai jau trečiasis sezonas. Lietuvis NBA aplinką pažįsta, todėl dabar metas rodyti rezultatus ir auginti savo vertę.
Anksčiau puolėjas buvo laikomas galimu franšizės veidu, tačiau pasikeitus klubo vadovybei ir vyriausiajam treneriui, panašu, kad „Bulls“ didžiausias viltis sieja su Calebui Wilsonui. Šių metų ketvirtasis naujokų biržos šaukimas sezoną pradėjo įspūdingai – renka po 21,2 taško, atkovoja po 6,7 kamuolio ir atlieka po 2,5 rezultatyvaus perdavimo.
C. Wilsonas pagal rezultatyvumą tarp naujokų šiuo metu užima antrą vietą ir nusileidžia tik D. Acuffui. Jei tokį lygį išlaikytų visą sezoną, jis realiai galėtų pretenduoti į geriausio naujoko apdovanojimą.
Čikagos žiniasklaida C. Wilsoną jau vadina naująja komandos žvaigžde, o vyriausiasis treneris Tiago Splitteris suteikia jam daug laisvės. Tai nepalanku M. Buzeliui, kurio sezono pradžia kol kas nėra tokia sklandi.
Lietuvis aikštėje praleidžia keturiomis minutėmis mažiau nei praėjusį sezoną – vidutiniškai 25, o ne 29 minutes. Jo rezultatyvumas nukrito nuo 16,3 iki 14,5 taško. M. Buzelis taip pat atkovoja mažiau kamuolių ir atlieka mažiau perdavimų, o klaidų vidurkis išaugo nuo 2,1 iki 2,7.
Puolėjui vis dar trūksta taiklumo iš toli – šį sezoną jis pataiko vos 30 proc. tritaškių. Varžovai gali rizikuoti palikdami lietuvį laisvesnį, nes iš penkių bandymų jis vidutiniškai realizuoja tik pusantro.
Brazilas strategas pasitiki M. Buzeliu ir suteikia jam laisvės, tačiau dabar akcentuojama, kad krepšininkas turėtų rečiau atakuoti iš toli ir dažniau veržtis į baudos aikštelę. Nors lietuvis per rungtynes išmeta 1,4 tritaškio mažiau, vasarą skirtas dėmesys fizinei jėgai duoda rezultatą. Jo baudų metimų vidurkis padvigubėjo – nuo 3,1 iki 6,2. M. Buzelis dažniau provokuoja pražangas, geriau atlaiko kontaktą ir jo nevengia. Toks agresyvus žaidimas gali būti produktyvesnis nei bandymas bet kokia kaina pataikyti tritaškį, kuris nėra stipriausia jo pusė.
Jo gynyba taip pat išlieka ilgai aptarinėjama tema. Rungtynėse su Bostono „Celtics“ ypač kritikuotas lietuvio darbas prie savo krepšio. Taip pat buvo pabrėžiama, kad po vasarą nuskambėjusių pareiškimų aikštėje kol kas nematyti žadėto progreso gynyboje.
C. Wilsonas ir M. Buzelis laikomi pamatiniais jaunaisiais „Bulls“ žaidėjais. Lietuvis padeda kolegai priprasti prie NBA, o už aikštelės ribų abu krepšininkai gerai sutaria.
Pačiam M. Buzeliui dabartinė Čikagos situacija yra gera galimybė pakelti savo vertę NBA rinkoje. Tačiau tam reikės pagerinti gynybą ir stabilizuoti tolimų metimų pataikymą.