Jungtinėse Amerikos Valstijose artėjant vidurio kadencijos rinkimams, Donaldo Trumpo respublikonams prognozuojami nepalankūs rezultatai. Tuo pat metu keičiasi ir Vašingtono užsienio politikos retorika – vis daugiau kritikos tenka Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Todėl kyla klausimas, kokios taikos Ukrainoje perspektyvos, kai JAV pozicija svyruoja.
Laidoje situaciją aptarė buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Kalbėdama apie susitarimą dėl ugnies nutraukimo Oleškų mieste, kuriame vyksta humanitarinė krizė, D. Šakalienė teigė, kad iki šiol realių ir ilgalaikių paliaubų beveik nebuvo – pasitaikydavo nebent kelių valandų trukmės imitacijos. Jos vertinimu, šis atvejis galėtų būti kitoks.
Pasak jos, Vladimirui Putinui dabar itin patogu naudoti įprastą „gaslighting“ ir akių dūmimo taktiką. Kremlius esą mėgina įtikinti D. Trumpą, kad V. Zelenskis nenori nutraukti karo, nors Rusija neva siekia taikos.
Tačiau Rusijos pareiškimai ir veiksmai rodo ką kita: Kremlius teigia neketinantis stabdyti karo. D. Šakalienė prognozavo, kad iki lapkričio trečiosios rinkimų dienos bus matyti dar daugiau bandymų sudaryti įspūdį, jog V. Zelenskis atrodo blogai, o V. Putinas – gerai tiems, kurie apsiriboja vien antraštėmis.
Jos teigimu, ne D. Trumpas pats kuria tokį pasakojimą – jį formuoja V. Putinas, o JAV prezidentas šią interpretaciją priima. D. Šakalienė priminė, kad D. Trumpo požiūris į V. Zelenskį ir V. Putiną jau ne kartą keitėsi: iš pradžių Ukrainos prezidentas jam nepatiko, o Rusijos lyderis atrodė pozityvus ir artimas. Vėliau, išryškėjus ekonominėms bei politinėms pasekmėms, tapo akivaizdu, kad V. Putinas aktyviai veikia D. Trumpo politinių oponentų naudai.
Šiame kontekste D. Šakalienė paminėjo ir D. Trumpo komentarą, esą V. Putinas galėtų labiau padėti Iranui, nes taip buvo susitarta. Jos nuomone, negalima paneigti, kad Rusija ir Kinija koordinuotai veikia kartu su Iranu.
Vis dėlto, anot jos, V. Putinui gana sėkmingai sekasi įtikinti D. Trumpą, kad V. Zelenskis yra kliūtis taikai. Tam įtakos gali turėti ir atskiri Ukrainos sprendimai, kurie, vertinant tik iš antraščių ir negilinantis į aplinkybes, gali atrodyti nepalankiai.
D. Šakalienė klausė, kodėl Ukraina atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir taip daro žalą. Jos teigimu, platesniame kontekste svarbu matyti, kad tikroji problema yra Hormūzo sąsiauris. Taip pat, jos vertinimu, nepatogi žinia Rusijai yra tai, kad sėkminga Ukrainos gynyba ir kontratakos sumažino Rusijos bendrąjį vidaus produktą vienu procentu ir trukdo tęsti karą.
Politiniame kontekste D. Šakalienė atkreipė dėmesį, kad tarp D. Trumpo rinkėjų V. Zelenskis yra populiaresnis už V. Putiną. Pasak jos, paties Rusijos vadovo reitingai yra tokie prasti, kad tai turėtų aiškiai rodyti, jog tokia politika šiandien nėra tinkama.
A. Valionis savo ruožtu teigė nematantis V. Putino ir jo aplinkos siekio pasiekti taiką. Jis taip pat kėlė klausimą, kodėl Jungtinės Valstijos galėtų Europos Sąjungos vardu spręsti, kur ir kada Ukraina turėtų veikti, ypač kai pati valstybė turi teisę spręsti dėl savo gynybinių sankcijų.
Jo vertinimu, svarbiausias etapas yra iki rinkimų. Respublikonams nepalankiai klostantis padėčiai net Senato rinkimuose, D. Trumpas aktyviai vyksta į valstijas, kuriose anksčiau respublikonai beveik automatiškai laimėdavo ir kuriose agitacijai daug laiko nereikėdavo. A. Valionio teigimu, kai kurie tokie vizitai gali situaciją net pabloginti.
Jo nuomone, D. Trumpui dabar svarbu parodyti, kad jo paties veiksmai nėra dabartinių problemų priežastis. Po rinkimų prezidento dėmesys, tikėtina, nukryps kitur, todėl šio poreikio nebeturėtų būti.
Kalbėdamas apie taiką, A. Valionis sakė, kad kol kas matomas tik diplomatinis rūkas. V. Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs sustoti ties kontakto linija, paskelbti paliaubas ir pradėti derybas. Tačiau Rusijos reakcija buvo kitokia: po V. Putino interviu jo spaudos atstovas aiškino, kad paliaubų nebus ir negali būti, o reikia ruoštis tvirtai taikai, kuri atsižvelgtų į Rusijos interesus ir naują saugumo struktūrą Europoje.
D. Šakalienė teigė, kad V. Zelenskiui tokioje situacijoje belieka viešai rodyti pasirengimą taikai, net kalbėti apie karo veiksmų įšaldymą dabartinėje fronto linijoje. Ji pabrėžė, kad tai nereiškia Ukrainos noro atsisakyti šių teritorijų. Ukraina jų atiduoti nenori, kaip ir tarptautinė bendruomenė neturėtų norėti įtvirtinti precedento, leidžiančio Rusijai judėti toliau.
Be to, anot jos, fronto linijos įšaldymas galėtų paspartinti Rusijos pasirengimą kitam karo etapui. Pareiškimus apie galimą įšaldymą D. Šakalienė vertino kaip bandymą prisitaikyti prie D. Trumpo rinkimų kampanijos ir jo keliamų reikalavimų.
A. Valionis priminė, kad tai ne pirmas kartas, kai kalbama apie karo sustabdymą ties kontakto linija, paliaubas ir taikos derybas. Jo manymu, karas iš tiesų baigsis tik tada, kai Rusija supras, kad diplomatinėmis priemonėmis galima pasiekti daugiau nei karinėmis. Kol kas Maskva vis dar tiki galinti daugiau iškovoti jėga, o D. Trumpas, sąmoningai ar ne, jai suteikia papildomą galimybę.
V. Zelenskis kartu aiškiai pasakė, kad Ukraina neketina atsisakyti okupuotų rytinių teritorijų ir Krymo. Ukrainos teritorinis vientisumas išlieka viena svarbiausių jos pozicijos dalių.