Gyventojai, planuojantys pasinaudoti valstybės parama saulės elektrinėms, turės koreguoti savo planus. Energetikos ministerija rengia naują tvarką, pagal kurią finansavimas būtų skiriamas tik tiems, kurie kartu su saulės elektrine įsirengtų ir elektros energijos kaupiklį. Pirmųjų kvietimų gyventojams tikimasi sulaukti 2027 metais.
Ministerija teigia, kad tokį sprendimą lėmė siekis didinti vartotojų atsparumą gamtos stichijoms ir geopolitiniam nestabilumui. Dėl to parama būtų nukreipta į kompleksinius sprendimus – kartu įrengiamas saulės elektrines ir energijos kaupimo įrenginius.
Ateityje ketinama finansuoti tik tokias sistemas, kurios sutrikus elektros tiekimui iš tinklo galėtų veikti autonomiškai, dar vadinamuoju salos režimu.
Ministerijos duomenimis, iš beveik 200 tūkst. gaminančių vartotojų autonomiškai veikiančias sistemas turi tik apie 16 tūkst. Šių metų audra, ministerijos vertinimu, parodė, kad gyventojams svarbu turėti galimybę naudotis elektra ir nutrūkus jos tiekimui iš tinklo. Todėl siekiama ne tik didinti vietinę elektros gamybą, bet ir stiprinti energetinį atsparumą.
Parama bus siejama su energijos kaupimu
Energetikos ministerija nurodo, kad saulės elektrinių Lietuvoje jau įrengta daug, todėl dabar svarbu užtikrinti, kad gyventojai savo pagamintą elektrą galėtų naudoti ir tada, kai tinklas neveikia.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad ankstesnės Vyriausybės suplanuota paramos priemonė nebuvo suderinta su Europos Komisija. Naujoji priemonė šiuo metu derinama, o kvietimai bus paskelbti tik gavus reikiamą patvirtinimą.
Kvietimus planuojama skelbti 2027 metų pirmąjį arba antrąjį ketvirtį.
Numatoma remti saulės elektrinių įrengimą tik kartu su elektros energijos kaupimo įrenginiu. Gyventojai, kurie saulės elektrinę jau įsirengė, tačiau už ją dar nėra gavę paramos, galėtų papildomai įsirengti kaupiklį ir pretenduoti į finansavimą.
Ministerijos teigimu, ši paramos kryptis padėtų gyventojams ne tik gaminti ir kaupti elektrą, bet ir išlaikyti jos tiekimą sutrikus tinklo veikimui. Tai ypač svarbu audrų ir kitų ekstremalių situacijų metu.
Ekspertas: sprendimas gali sukelti aistrų
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad naujoji tvarka gali būti sutikta prieštaringai, tačiau tokio sprendimo, jo manymu, reikėjo imtis jau anksčiau.
Jo vertinimu, nebeskirti paramos vien saulės elektrinėms yra teisinga, nes jos, veikiant kryžminio subsidijavimo net-metering sistemai, ir taip gana greitai atsiperka be papildomų subsidijų. Be to, pasiekus dabartinį saulės energetikos mastą, kai yra apie 200 tūkst. gaminančių vartotojų, kiekviena papildoma elektrinė duoda vis mažesnę naudą mažinant vidutinę rinkos kainą, o net-metering palaikymo kaštai kitiems elektros vartotojams didėja.
M. Nagevičius pritarė ministerijos akcentuojamam prioritetui – saulės elektrines remti tik kartu su įrengiamomis kaupimo baterijomis. Pasak jo, baterijos didina energetikos sistemos lankstumą ir leidžia saulės elektrinėms būti naudingesnėms kitiems elektros vartotojams.
Vis dėlto, eksperto teigimu, būtina skubiai sukurti sistemą, kuri skatintų gaminančius vartotojus kaupiklius naudoti optimaliai – ne tik vasarą, bet ir žiemą, kai saulės mažai, o elektros kainos vis tiek smarkiai svyruoja.
Jis pabrėžė, kad baterija neturėtų tapti vien rezerviniu įrenginiu, naudojamu tik tinklo avarijų atveju, nes tokiam tikslui benzininiai generatoriai būtų pigesni. M. Nagevičius taip pat siūlo ieškoti gaminantiems vartotojams, turintiems baterijas, palankesnio sprendimo nei net-metering.
Jo nuomone, reikėtų skatinti ne tik tuos, kurie kaupiklius įsirengia kartu su naujomis saulės elektrinėmis, bet ir žmones bei verslą, kurie baterijas montuoja prie anksčiau pastatytų elektrinių arba įsirengia jas apskritai nestatydami saulės elektrinės.