Nors kitąmet savivaldybių biudžetai turėtų padidėti 8,8 proc., šio augimo esą nepakaks naujoms valstybės perduotoms funkcijoms ir viešosioms paslaugoms finansuoti. Tai teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
LSA nurodo, kad savivaldybės naujas paslaugas buvo priverstos finansuoti iš ribotų savarankiškų lėšų. Be to, neatsižvelgiama į kasmet didėjančią viešųjų paslaugų teikimo kainą.
LSA prezidentas Audrius Klišonis pranešime pažymi, kad didesni biudžetai turėtų sudaryti sąlygas gyventojams teikti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų. Vis dėlto, jo teigimu, planuojamo lėšų prieaugio nepakaks net einamosioms funkcijoms finansuoti. Ypač sudėtinga situacija išlieka žemės ūkio ir priešgaisrinės saugos srityse, kurioms finansavimo trūksta jau ne vienerius metus.
Asociacija taip pat ragina sudaryti savivaldybėms daugiau galimybių skolintis lėšų viešosios infrastruktūros investiciniams projektams.
LSA teigimu, šiemet savivaldybės per trumpesnį nei mėnesio laikotarpį panaudojo visą ketveriems metams numatytą nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų sumą – 100 mln. eurų. Šia galimybe spėjo pasinaudoti tik 14 savivaldybių.
Asociacija atkreipia dėmesį ir į vietinės reikšmės kelių finansavimą. Nors 2027 metais nacionalinis kelių sektoriaus finansavimas didės 61,3 mln. eurų, savivaldybių vietinės reikšmės keliams numatytos lėšos mažės 0,2 mln. eurų.
Žemės ūkio funkcijoms planuojama skirti 11,5 mln. eurų, tačiau jų poreikis siekia 29,5 mln. eurų. Visuomenės sveikatos priežiūrai reikėtų 47,3 mln. eurų, o numatyta skirti 30,8 mln. eurų.
Priešgaisrinei saugai kitąmet, LSA skaičiavimu, trūks mažiausiai 5,4 mln. eurų. Didžioji turimų lėšų dalis skiriama atlyginimams, todėl nepakanka pinigų atnaujinti būtiną techniką ir užtikrinti tokius reikalavimus kaip budinčios pamainos sudėtis.
Savivaldybės taip pat ragina skirti pakankamai lėšų švietimo pagalbai kiekvienam vaikui ir saugiam mokinių pavėžėjimui.
Užimtumo didinimo programai kitąmet reikės bent 14,1 mln. eurų, tačiau numatyta tik 9,7 mln. eurų.
LSA teigia, kad būtina užtikrinti ir integralios pagalbos tęstinumą, tam skiriant 10 mln. eurų. Europos Sąjungos finansuojamas projektas, pagal kurį šalyje buvo teikiama integrali pagalba, baigsis kitų metų vasarį.
ELTA primena, kad Seimui pateiktame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Vyriausybę, nes ši kol kas nepateikė konkretaus plano, kaip ateityje mažins valstybės biudžeto deficitą. Kitąmet jis, tikėtina, viršys Europos Sąjungos (ES) Mastrichto kriterijuose nustatytą ribą.
Pagal šiuos kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų būti didesnis nei 3 proc. BVP, o valstybės skola – nei 60 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Pirmasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.