Iranas pirmadienį pranešė, kad su Vašingtonu intensyviai keičiamasi informacija, ir pareiškė esąs pasirengęs griežtomis sąlygomis vėl atverti Hormuzo sąsiaurį.
Tokie pareiškimai nuskambėjo stiprėjant diplomatinėms pastangoms užkirsti kelią naujam karo etapui.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad netiesioginės konsultacijos su JAV vyksta per tarpininkus. Kinija taip pat paragino šalis grįžti prie derybų, o Irano saugumo vadovas Mohsenas Rezaei konfliktą telefonu aptarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Naftos kainos pirmadienį nukrito daugiau nei šešiais procentais. Jos buvo smarkiai pakilusios Iranui užblokavus Hormuzo sąsiaurį – svarbų energijos išteklių transportavimo kelią. Kainų kritimą paskatino viltis, kad bus rastas sprendimas aštuonis mėnesius trunkančiam konfliktui.
Vaizdo interviu oficialiajai naujienų agentūrai IRNA A. Araghchi teigė, kad dėl padėties jautrumo ir rimtumo konsultacijos bei svarstymai vyksta itin intensyviai. Pasak jo, Kataras ir Pakistanas derybose atlieka aktyvų tarpininkų vaidmenį.
Portalas „Axios“ pranešė, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance’as išsiuntė laišką Irano nacionalinio saugumo vadovui M. Rezaei dėl galimų naujų derybų. Tai esą yra aukščiausio lygio JAV žingsnis per pastaruosius mėnesius.
Diplomatinės pastangos suaktyvėjo prieš antradienį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus. Amerikos prezidento Donaldo Trumpo respublikonams kenkia visuomenės nepasitenkinimas karu ir išaugusiomis degalų kainomis.
Demokratai tikisi susigrąžinti bent dalinę Kongreso kontrolę ir pirmą kartą per dvejus metus įvesti D. Trumpui politinių suvaržymų.
Irano pirmasis viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas gautas žinutes iš JAV pavadino „mūsų pergalės pripažinimu“. Vis dėlto D. Trumpas rinkimų mitinge toliau grasino Iranui, sakydamas, kad tam tikru metu JAV turės „suduoti jiems kūju“.
Teheranas iškėlė sąlygas sąsiauriui atverti
Aukšto rango Irano pareigūnas teigė, kad Teheranas galėtų per dvi dienas atverti Hormuzo sąsiaurį – Persijos įlankos energijos išteklių eksporto arteriją, jei Vašingtonas sutiktų su Irano reikalavimais.
Dar rugsėjį Iranas buvo pasiūlęs septynių dienų sąsiaurio atvėrimo planą. Tarp sąlygų buvo karo nutraukimas visuose frontuose, Irano turto atšaldymo panaikinimas, naftos sankcijų atšaukimas ir atsakomosios Irano uostų blokados nutraukimas.
Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei teigė, kad galimybė planą įgyvendinti per dvi dienas esą rodo Teherano gerą valią. Jo teigimu, įvykdžius Irano reikalavimus būtų galima greitai atkurti saugumą Hormuzo sąsiauryje ir atnaujinti derybas.
E. Baqaei pabrėžė, kad tolesnė eiga priklausys nuo JAV sprendimo priimti Irano sąlygas. Tik tuomet, pasak jo, būtų galima svarstyti kitus žingsnius.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį Pekine aptarė konfliktą su Omano sultonu Haithamu bin Tariqu. Tai buvo pirmasis Omano vadovo vizitas Kinijoje nuo diplomatinių santykių užmezgimo.
Omano pareiškime nurodyta, kad abi šalys pasisakė už ginčų sprendimą politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Jos paragino Jungtines Valstijas ir Iraną rinktis taikų kelią, susitarti dėl paliaubų ir visiškai užkirsti kelią karui.
Pekine pirmadienį taip pat vyko Kinijos susitikimai su Irano ir Saudo Arabijos pareigūnais.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojui Ali Bagheri pareiškė, kad Pekinas remia Teheraną, ginantį savo suverenitetą ir saugumą.
Pasak valstybinės televizijos, A. Bagheri savo ruožtu pabrėžė, kad Irano pozicija dėl nacionalinio saugumo, suvereniteto ir teritorinio vientisumo apsaugos nesikeičia ir kad šiuo klausimu Teheranas jokių kompromisų nedarys.
Irano valstybinė žiniasklaida taip pat pranešė apie V. Putino pokalbį telefonu su Irano saugumo vadovu M. Rezaei.
Teheranas grasina atsaku į bet kokią agresiją
Sekmadienį televizijai „Al Jazeera“ duotame interviu A. Araghchi sakė, kad Vašingtonas turi pritarti naujam maršrutui, dėl kurio tranzitui per sąsiaurį susitarė Iranas ir Omanas.
Jo teigimu, JAV taip pat privalo panaikinti pastaraisiais mėnesiais įvestas sankcijas ir sumažinti regione dislokuotų amerikiečių karių skaičių.
Nuo rugpjūčio Vašingtonas pradėjo naują sankcijų etapą, kurį pavadino Irano „ekonominiu smaugimu“.
JAV ir Izraelio grasinimai Iranui sustiprėjo artėjant JAV kadencijos vidurio rinkimams ir po praėjusią savaitę Izraelyje vykusių rinkimų, per kuriuos ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu neužsitikrino daugumos.
Šeštadienį D. Trumpas pareiškė, kad jam vis dar reikia „pasirūpinti“ vienu ar dviem taikiniais. Tarp jų jis paminėjo centrinėje Irano dalyje esantį kalną, kuriame, kaip įtariama, gali būti branduolinis objektas, nors Teheranas neigia, kad tai yra toks kompleksas.
E. Baqaei perspėjo, kad bet koks agresijos aktas ar karinis puolimas prieš Iraną, nesvarbu, kokiomis priemonėmis jis būtų įvykdytas, sulauktų galingo, neatidėliotino ir visapusiško Teherano atsako.