Lapkričio 3-iąją prezidento Valdo Adamkaus namuose bus minima ypatinga proga – jo 100 metų jubiliejus. Ši sukaktis reikšminga ne tik prezidento šeimai, bet ir visai Lietuvai, nes ši diena turėtų likti šalies istorijoje.
Šiuo metu Valdas Adamkus išleistas gydytis į namus iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų. Ligoninėje jis praleido lygiai mėnesį – nuo rugsėjo 26-osios iki spalio 26-osios. Ten prezidentui buvo atlikta operacija.
Valdo Adamkaus kelias iki prezidento pareigų
Vaikystė, mokslai ir šeima
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus yra parengęs jo biografiją. Joje nurodoma, kad V. Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune, tarnautojų šeimoje. Jis mokėsi Jono Jablonskio pradžios mokykloje ir Kauno „Aušros“ gimnazijoje, o karo metais įsitraukė į rezistencinę veiklą.
1944 metų liepą su tėvais jis pasitraukė į Vokietiją. Ten baigė lietuvių gimnaziją ir Miuncheno universiteto Gamtos fakultete pradėjo studijas. 1949 metais V. Adamkus išvyko į Jungtines Valstijas. Čikagoje jis dirbo automobilių dalių gamykloje, vėliau – braižytoju inžinerijos įmonėje.
1960-aisiais Valdas Adamkus baigė Ilinojaus Technologijos institutą ir įgijo statybų inžinieriaus specialybę. 1951 metais jis vedė Almą Nutautaitę.
Darbas aplinkosaugos srityje ir veikla išeivijoje
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje V. Adamkus pradėjo dirbti kuriamoje JAV federalinės valdžios Aplinkos apsaugos agentūroje. Iš pradžių jis vadovavo aplinkos apsaugos mokslinių tyrimų centrui, vėliau tapo penktojo regiono, apėmusio Vidurio Vakarus, agentūros administratoriaus pavaduotoju. 1981 metais jis paskirtas šio regiono administratoriumi.
V. Adamkus aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. 1958–1965 metais jis buvo liberalios krypties išeivijos organizacijos „Santara-Šviesa“, skelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“, vicepirmininkas, o 1967 metais tapo jos pirmininku.
Gyvendamas JAV, jis rengė protesto akcijas prieš Lietuvos okupaciją ir organizavo peticijas. 1961–1964 metais V. Adamkus buvo Amerikos Lietuvių Bendruomenės Tarybos narys, Centro Valdybos vicepirmininkas ir Amerikos Lietuvių Tarybos narys.
Jis taip pat aktyviai dalyvavo sporto veikloje. 1948 metais Vokietijoje surengtoje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyse V. Adamkus iškovojo du aukso ir du sidabro medalius. 1951 metais jis įsteigė JAV lietuvių akademinį sporto klubą „Lituanica“, o 1983 metais buvo Pasaulio lietuvių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas.
Ryšys su Lietuva
Nuo 1972 metų V. Adamkus į Lietuvą atvykdavo kasmet, o kai kuriais metais – ir po kelis kartus. Jis skatino bei rėmė vandenvalos įrenginių statybą, aplinkosaugos monitoringo plėtrą, taip pat padėjo Baltijos šalių aplinkosaugos institucijoms gauti mokslinės literatūros, prietaisų ir programinės įrangos.
Eidamas JAV paramos Baltijos šalims aplinkosaugos srityje koordinatoriaus pareigas, V. Adamkus organizavo Lietuvos mokslo įstaigų atstovų stažuotes Jungtinėse Valstijose ir padėjo Vilniaus universiteto bibliotekai įsigyti naujausios mokslinės literatūros.
1993 metais jis vadovavo Stasio Lozoraičio, kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus, rinkimų kampanijai. 1996 metais V. Adamkus aktyviai dalyvavo Lietuvos Seimo rinkimų kampanijoje ir telkė nuosaikias vidurio politines jėgas.
Dvi kadencijos Prezidentūroje
1998 metais Valdas Adamkus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu, o pareigas pradėjo eiti vasario 26 dieną. Prezidento veikloje jis iškėlė spartaus Lietuvos modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą.
2002 metais V. Adamkus siekė antrosios kadencijos, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Pasibaigus kadencijai jis liko aktyvus Lietuvos vidaus ir užsienio politikos dalyvis, skaitė paskaitas tarptautinėse konferencijose.
2004 metais Lietuvos Respublikos Seimui pašalinus Rolandą Paksą iš prezidento pareigų, V. Adamkus dar kartą iškėlė savo kandidatūrą. Birželio 27 dieną Lietuvos piliečiai jį antrą kartą išrinko Respublikos prezidentu penkerių metų kadencijai.
Antrosios kadencijos metu prezidentas siekė europietiškos gerovės kiekvienuose Lietuvos namuose ir norėjo užtikrinti, kad šalyje neliktų pamirštų žmonių.
2003 metais Valdui Adamkui suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas. Pasaulyje šį titulą turėjo tik 42 asmenys, todėl toks įvertinimas buvo laikomas reikšmingu visai Lietuvai.
Žinių visuomenės srityje UNESCO rūpinasi interneto sklaida, bendruomenių interneto centrų steigimu, bibliotekų ir archyvų modernizavimu, e. valdžios plėtra bei informacinių technologijų diegimu švietimo, moterų ir vaikų mokymo įstaigose bei sprendimų priėmimo struktūrose. Lietuva, turėdama savo geros valios ambasadorių, tapo dar labiau matoma tarp kitų UNESCO valstybių narių.