Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, kad nustatant visuotinio šaukimo pradžios datą buvo atsižvelgta ne tik į kariuomenės galimybes išplėsti reikiamą infrastruktūrą. Vertinta ir rizika, kad papildomai finansuojant šauktinius gali prastėti dabartinių ginkluotųjų pajėgų aprūpinimas.
BNS skelbė, kad praėjusią savaitę Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė visuotinį šaukimą Lietuvoje pradėti 2032 metais. Opozicija, raginanti datą paankstinti, tvirtina, jog Rusija anksčiau pasirengs didesnio masto karui su NATO, todėl pasirinktas terminas yra per vėlyvas.
Antradienį Žinių radijui D. Matulionis sakė, kad esminis klausimas – kokio rezultato siekiama: iki 2030 metų užtikrinti kokybinį pokytį ir tinkamai aprūpinti profesionalius karius, šauktinius bei aktyvųjį rezervą ar rinktis ekstensyvų kariuomenės didinimą, kartu galimai mažinant jos kovinį pasirengimą.
Jo teigimu, kariuomenė įvertino, kad mažesnės apimties, tačiau gerai aprūpintos pajėgos kariniu požiūriu būtų geriau pasirengusios nei didesnė, bet prasčiau aprūpinta kariuomenė.
Pasirengimui visuotiniam šaukimui, pasak patarėjo, reikėtų parengti maždaug 350 papildomų instruktorių ir pastatyti naujas kareivines.
D. Matulionis nurodė, kad visuotinį šaukimą pradėjus dvejais metais vėliau, pasirengimas dėl mažesnio laikinosios infrastruktūros poreikio kainuotų pigiau. Laikantis 2032 metų termino, tam prireiktų apie 105 mln. eurų, o pasirinkus 2030 metus – 150 mln. eurų.
BNS taip pat rašė, kad Lietuva iki 2030 metų planuoja išvystyti kariuomenės diviziją.
Pasak D. Matulionio, tikslas, jog tais metais divizija pasiektų visišką operacinį pajėgumą, nesikeičia, nors 2027 metais krašto apsaugos sistemai bus skirta mažiau lėšų, nei buvo tikėtasi.
Patarėjo teigimu, dėl to gali tekti keisti planuojamos įsigyti ginkluotės pobūdį ir galbūt ilgesniam laikui išdėlioti jos pristatymą. Vis dėlto kol kas, jo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad divizijos operaciniam pajėgumui iškilo kritinė grėsmė.
BNS skelbė, kad kitąmet Lietuva gynybai ketina skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto – kiek daugiau nei 4,8 mlrd. eurų.
Šiemet krašto apsaugai numatyta suma eurais buvo panaši, tačiau pagal dalį nuo ekonomikos dydžio gynybos biudžetas sudarė 5,38 procento.