Regionų administracinis teismas UAB „Vilpra“ byloje kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Nacionalinis teismas siekia išsiaiškinti, ar tuo metu įmonei galėjo būti taikoma atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimą, jeigu veika nebuvo tyčinė ar sąmoninga, o Latvijos muitinė, per kurią eksporto procedūras atliko su UAB „Vilpra“ nesusiję tretieji asmenys, sankcijų apėjimo rizikos nenustatė.
2024 metų pavasarį viešai kilo abejonių, ar UAB „Vilpra“ sąmoningai ir tyčia nepažeidė tarptautinių sankcijų, gabendama ar padėdama gabenti sankcionuotas prekes į Baltarusiją. Vilniaus teritorinė muitinė dėl to atliko kompleksinį kelerius metus apėmusį bendrovės ūkinės komercinės veiklos, apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą.
Patikrinimo metu muitinė nenustatė, kad UAB „Vilpra“ būtų tyčia ar sąmoningai siekusi apeiti tarptautines sankcijas. Vis dėlto įmonei skirta bauda už tariamai neatsargų sankcijų pažeidimą, kurį galimai padarė tretieji asmenys. Lietuvos muitinė taip pat neatsižvelgė į Latvijos muitinės poziciją. Per šios valstybės muitinę su UAB „Vilpra“ nesusiję tretieji asmenys vykdė prekių tiekimą į Kirgiziją, tačiau Latvijos institucija minėtuose epizoduose neįžvelgė galimos tarptautinių sankcijų apėjimo rizikos.
Nagrinėdamas bendrovės skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, Regionų administracinis teismas nusprendė kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.
UAB „Vilpra“ vadovas Martynas Vėgėlė mano, kad įmonės teisinis persekiojimas gali būti susijęs su jo brolio Igno Vėgėlės politine veikla. Pasak jo, ši istorija viešumoje pasirodė likus kelioms savaitėms iki Prezidento rinkimų dienos, kuriuose dalyvavo ir jo brolis. Martynas Vėgėlė pabrėžė, kad Ignas Vėgėlė įmonės veikloje nedalyvauja, tačiau viešumoje buvo sudarytas įspūdis, jog už bendrovės veiksmus atsakingas ir jis.
Vadovas taip pat nurodė, kad iš pradžių įmonė viešai buvo kaltinama tyčiniu ir sąmoningu tarptautinių sankcijų pažeidimu, tačiau po muitinės atlikto kelerius metus trukusio visos bendrovės veiklos patikrinimo tokie pažeidimai nebuvo nustatyti.
ESTT teismo nacionalinis teismas klausia, ar pagal tuo metu galiojusias Europos Sąjungos teisės normas ūkio subjektui galėjo kilti atsakomybė už neatsargų tarptautinių sankcijų pažeidimą. UAB „Vilpra“ byloje pateikė turimus įrodymus, kurie, jos vertinimu, patvirtina, kad parduodama prekes ji ėmėsi visų protingų ir proporcingų priemonių sandorių teisėtumui bei sankcijų laikymuisi patikrinti.
Bendrovė taip pat Lietuvos muitinei perdavė Latvijos muitinės informaciją, kad šiuose epizoduose nebuvo įžvelgta tarptautinių sankcijų pažeidimų.
Martyno Vėgėlės teigimu, nors ES teisė nustatė draudimą prekiauti su Baltarusija ir Rusija bei atsakomybę už tyčinį ir sąmoningą sankcijų apėjimą, Lietuvos muitinė baudą įmonei skyrė už tariamai neatsargų pažeidimą. Jo teigimu, bendrovė nubausta už veiksmus, kuriuos galėjo atlikti kitos įmonės, nors tuo metu ES teisė nenustatė nei pareigos atsakyti už trečiųjų asmenų veiklą, nei atsakomybės už jų galimą sankcijų apėjimą.
ESTT pateikus išaiškinimą, Regionų administracinis teismas turės atnaujinti bylos nagrinėjimą ir spręsti, ar panaikinti UAB „Vilpra“ skirtą baudą už tariamą tarptautinių sankcijų pažeidimą.